LTStraipsnis skirtas žymiam lietuvių etnologui ir tautosakininkui profesoriui Juozui Baldžiui-Baldauskui. Pateikiama jo biografija, aptariamas kelias į mokslą, pristatoma įvairiapusė veikla bei svarbiausi darbai. J. Baldauskas-Baldžius gimė 1902 m. gruodžio 16 d. Sodybų kaime, Kuršėnų valsčiuje gausioje mažažemio ūkininko šeimoje. Mokykloje pasižymėjo kaip gabus vaikas, tačiau tęsti mokslus trukdė prasta materialinė padėtis. Šelpimo draugijos „Žiburėlis“ paramos dėka galėjo mokytis ir baigti Šiaulių gimnaziją.1925 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Studijuodamas lietuvių, slavų ir vokiečių literatūrą, prof. Vinco Krėvės dėka J. Baldžius susidomėjo tautosaka, pradėjo ją rinkti ir gilintis į įvairius etnologinius klausimus. Savarankiškai studijavo mokslinę literatūrą įvairiomis kalbomis. Po studijų buvo paliktas dirbti universitete. Čia skaitė paskaitas apie lietuvių vestuvines, mitines, karo istorines dainas, patarles ir priežodžius, o 1940 m. Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilniaus universitetą, dėstė folkloristikos bei liaudies epo kursus. Žvelgiant į J. Baldžiaus mokslinį palikimą, svarbiausiais darbais laikomi šeimos sudarymo formų raidos ir vedybų sociologijos tyrinėjimai. Mokslo apyvartoje daugiausia dėmesio susilaukė jo studijos „Pirktinės vestuvės“ ir „Vogtinės vestuvės“. Šiose studijose autorius bandė paaiškinti lietuvių ir kaimyninių tautų dainų vaizdus, atitinkamus vestuvių papročius, kuriose minimas nuotakos pirkimas ar vogimas, kaip praeities santuokos sudarymo formų reliktas.Reikšminiai žodžiai: Etnologijos istorija; Folkloristikos istorija; Tautotyra.
ENThe article is dedicated to the well-known Lithuanian ethnologist and folklorist professor Juozas Baldžius-Baldauskas and presents his biography, discusses his road to science, his diverse activities and most important works. J. Baldauskas-Baldžius was born 16 December 1902 in Sodybos village of Kuršėnai area in a large family of a small-scale farmer. He distinguished as a talented child at school However, his possibilities to continue studying were hindered by poor financial circumstances of his family. Thanks to sponsorship by support association “Žiburėlis”, he was given the possibility to graduate the Šiauliai Gymnasium. In 1925 he entered the Vytautas Magnus University. When studying Lithuanian, English, Slavonic and German literature, thanks to Professor Vincas Krėvė J. Baldžius took interest in folklore, started collecting it and deepening into different ethnological issues. He self-sufficiently studied scientific literature in different languages. After the studies he remained working at the university, where he gave lectures on Lithuanian wedding, mythic and war songs, proverbs and sayings and in 1940, upon moving the Faculty of Humanitarian Sciences to Vilnius University, he taught courses of folkloristics and folk epics. Viewing the scientific heritage of J. Baldžius, his most important works are his studies of family formation development and sociology of marriage. Most attention in scientific circles was attained by his studies “Pirktinės Vestuvės” and “Vogtinės Vestuvės”, where he made attempts to explain the images of songs and wedding traditions of Lithuanian and neighbouring nations, describing purchase or theft of the bride as a relic of marriage forms of the past.