Guido Michelini. Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltinai : recenzija

LTStraipsnis yra Guido Michelini monografijos „Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 732 p.) recenzija. Recenzuojama studija susideda iš devynių dalių: 1) Įžangos (p. 7); 2) Įvado lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis, aiškinančio šaltinių, iš kurių, tikėtina, buvo verčiama į lietuvių kalbą, pasirinkimą (p. 8–43); 3) Jono Palionio parašytos dalies apie Mažvydo ortografiją (p. 44–60); 4) Mažvydo raštų su jų šaltiniais (p. 61–654); 5) Mažvydo laiškų kunigaikščiui Albertui (p. 655–693); 6) XVI amžiaus knygų fotokopijų, parodančių skaitytojui, kaip tokios knygos atrodo (p. 695–714); 7) tekstų sąrašo pagal pirmąją eilutę, kad skaitytojui būtų lengviau orientuotis (p. 715–725); 8) šaltinių sąrašo (p. 726–729) ir 9) bibliografijos (p. 729–730). Michelini teigia, kad Mažvydo katekizmas daugiausia buvo verstas iš lenkiško Seklucjano katekizmo, ir apeina aiškius įrodymus, kad Dekalogo dalis buvo versta būtent iš Maleckio katekizmo. Michelini knyga, be kita ko, yra įdomi tuo, kad joje ieškoma lietuviškų giesmių melodijų šaltinių. Michelini įsitikinimu, daugeliu atveju lietuviškos melodijos turėjo ekvivalentus kituose šaltiniuose arba lietuvių liaudies muzikoje. Michelini yra pirmasis sistemingai ieškojęs, radęs ir pristatęs Mažvydo raštų šaltinius, tai didelis mokslininko nuopelnas. Leidinys yra gražiai išspausdintas ir įrištas. Taigi tomas yra įspūdingas ne vien tik dėl jo turinio ir tiriamojo darbo kokybės, bet ir savo estetika.Reikšminiai žodžiai: Giesmės; Jonas Maleckis; Jonas Seklucjanas; Katekizmas; Lenkų raštija; Lietuvių raštija; Lithuanian hymn melodies; Martynas Mažvydas; Rašyba; Vertimas; 16 amžius; Šaltiniai; 16th century; Catechism; Cathechism; Hymns; Jan Malecki; Jan Seklucjan; Lietuviškų giesmių melodijos; Lithuanian writing; Martynas Mažvydas; Orthography; Polish writing; Sources; Translation.

ENThe paper is a review of the monograph “Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai” [Martynas Mažvydas’ Writings and Their Sources] by Guido Michelini (Vilnius: Science and Encyclopaedia Publishing Institute, 2000, p. 732). The study consists of nine parts: 1) a preface (p. 7); 2) an introduction in Lithuanian, German and English, which explains the choice of potential sources of translation into Lithuanian (pp. 8–43); 3) a part about Mažvydas’ orthography, written by Jonas Palionis (pp. 44–60); 4) Mažvydas’ writings and their sources (pp. 61–654); 5) Mažvydas’ letters to Duke Albertas (pp. 655–693); 6) photocopies of the 16th c. books, which show the readers how these books looked like (pp. 695–714); 7) a list of texts by the first row for readers’ convenience (pp. 715–725); 8) a list of sources (pp. 726–729); and 9) bibliography (pp. 729–730). Michelini states that Mažvydas’ Catechism was mainly translated from the Polish Catechism of Jan Seklucjan and ignores evident proof that the Decalogue part was translated namely from the Catechism of Małecki. Michelini’s book is also interesting, because it searches for the sources of Lithuanian hymn melodies. According to Michelini, in most cases Lithuanian melodies had their equivalents in other sources or Lithuanian folk music. He was first to systematically search, find and present the sources of Mažvydas’ writings, which is a considerable scientific contribution. The printing and binding quality of the publication is high. Thus the volume is impressive not only in its content and research quality, but also in its aesthetics.

• Teologija / Theology
• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies