Lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniai sovietinėje propagandoje Sovietų Sąjungos-Vokietijos karo metu

LTXX a. propaganda – mases kovai mobilizuojantis instrumentas – tapo įprastu karinių konfliktų palydovu. Propagandinė kova Antrojo pasaulinio karo metais įgavo išties neregėtą mastą, priemonių arsenale atsidūrė ir kolektyvinės atminties potencialas. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti, kaip lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniai atsidūrė sovietiniame antifašistinės propagandos diskurse, ko siekta naudojant lietuvių kolektyvinės atminties vaizdinius bei kokiais lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniais naudotasi propagandinėje kampanijoje. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, okupuotoje Lietuvoje buvo antrinama sovietinei propagandos kampanijai. Lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniai, atsidūrę sovietiniame antifašistinės propagandos diskurse, kartojo rusų kolektyvinės atminties vaizdinių kelią, kai prasidėjus karui propagandai buvo pasitelkti kolektyvinės atminties vaizdiniai, turėję mobilizuoti visuomenę kovai, palaikyti jos kovinę dvasią, nukreipti į priešą jos neapykantą. Sovietiniame antinacinės propagandos diskurse dominavo lietuviški kolektyvinės atminties vaizdiniai iš LDK epochos, primenantys pergalingas lietuvių kovas su kryžiuočiais, kurie propagandiniame diskurse buvo tapatinti su naciais. Šie kovų su kryžiuočiais vaizdiniai propagandiniame diskurse panaudoti ne tik skatinant neapykantą naciams ir tikėjimą Raudonosios armijos pergale, bet ir diegiant „proletarinį internacionalizmą“ – idėją apie gilias istorines tradicijas turinčią lietuvių ir slavų „kovos draugystę“.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Kolektyvinė atmintis; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lietuvių slavų draugystė; Lietuvos kolektyvinė atmintis, sovietinė propaganda; Sovietinė propaganda; Įvaizdžiai; Žalgirio mūšis, 1410; Battle of Grunwald; Collective memory; Crusaders; Friendship between Lithuanians and Slavs; Images; Lithuania; Lithuanian collective memory; Second World War; Soviet propaganda; Soviet propaganda, WWII.

ENThe 20th c. propaganda – an instrument that mobilises crowds for fight – has become the usual attendant of military conflicts. The propaganda fight acquired a considerable scope during World War II; the potential of collective memory was also included in the arsenal of measures. The paper aims to provide an overview how Lithuanian collective memory constructs made their way to the Soviet anti-Fascist propaganda discourse, what the objective of using Lithuanian collective memory constructs was, and what Lithuanian collective memory constructs were used in the propaganda campaign. After the war between the Soviet Union and Germany started, occupied Lithuania supported the Soviet propaganda campaign. Lithuanian collective memory constructs in the Soviet anti-Fascist propaganda discourse repeated the road of Russian collective memory constructs when, after the war began, collective memory constructs were used to mobilise society for fight, support its fighting spirit and direct its hatred to the enemy. The Soviet anti-Nazi propaganda discourse contained the Lithuanian collective memory constructs from the epoch of the Grand Duchy of Lithuania, reminding of Lithuanian victories against the Teutonic Order which was identified with the Nazi in the propaganda discourse. These constructs of fights against the Teutonic Order were used in the propaganda discourse not only to promote hatred towards the Nazi and belief in the victory of the Red Army, but also to implement “proletarian internationalism”, i.e. the idea about the deep-rooted Lithuanian-Slavic “friendship in the fight”.