Lietuviškoji kvadriada, arba apie mūsų XIX amžiaus mitografus : recenzija

LTRecenzijoje aptariama lenkų kultūrologės Małgorzatos Litwinowicz-Droździel monografija. Pažymima, kad darbo objektas - tam tikras Lietuvos kultūros istorijos fragmentas – modernios tautos mitų atsiradimas, lietuvių vaizdiniai savo istorijos temomis. Teigiama, kad autorė visa galva pasineria į XIX amžiaus istorinius tekstus, ieškodama juose svarbiausių dėmenų, pagrindinių akcentų, savo darbą prilygindama savotiškam rausimuisi po istorijos lobyną, į kurį tauta suneša visa, kas brangiausia ir svarbiausia – savo papročius, mitus, didvyrius. Pažymima, kad tame lobyne apstu tikrų ir butaforinių daiktų, svarbių atminties reliktų ir niekingų blizgučių, istorinių ir išgalvotų asmenybių, tikrų ir netikrų didvyrių. Tačiau autorę ne taip ir domina, kas tikra, o kas pramanyta – jai svarbu, kokia buvo to pamaldžiai saugomo daikto funkcija. Teigiama, kad aptariamos knygos dalių pavadinimai itin išraiškingi, apgalvoti ir puikiai atspindi turinį. Konstatuojama, kad monografiją skaityti būtina net ir tiems, kurie prie XIX amžiaus Lietuvos istorijos problemų prisiliečia tik epizodiškai, nes tai žvilgsnis iš šalies tiek į Lietuvos praeitį, tiek į lietuvius. Tačiau pažymima, kad tai nelengva lektūra ne tik dėl autorės nenuoseklumų, painių diskursų, sudėtingų konstruktų, rafinuotų žodžių ir visa tai vainikuojančios precizijos stokos, bet ir dėl to, kad dažną lietuvį ši knyga gali užgauti savo paskutiniuoju skyriumi „Senovė – dabartis“.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorijos klastotė; Istorinė savimonė; Juozapas Ignotas Kraševskis (Jozef Ignacy Kraszewski); Kultūra; Lietuviai; Lietuvos istorijos interpretacija; Lietuvos istoriografija; Liudvikas Adomas Jucevičius; Malgorzata Litwinowicz-Droždziel; Mitas ir istorija; Simonas Daukantas; Teodoras Narbutas (Teodor Narbutt); Falcification of history; Historical self-consciousness; History; Juozapas Ignacijus Kraševskis; Kultūra; Lithuanian nation; Lituanian historiography; Liudvikas Adomas Jucevičius; Malgorzata Litwinowicz-Droždziel; Myth and history; Simonas Daukantas; Teodoras Narbutas; The interpretation of Lithuanian history.

ENThe review discusses the monograph of Polish culturologist Małgorzata Litwinowicz-Droździel. The object of the study is a certain fragment from Lithuanian culture history, i.e. the appearance of myths of modern nation and Lithuanians’ constructs of own history topics. The author is said to plunge into the 19th c. historical texts, searching for their key elements and main accents, and describing her work as kind of delving in the treasury of history, into which the nation brings everything that is dearest and most important, i.e. customs, myths, heroes. The treasury abounds in real and sham things, important memory relics and knick-knacks, historical and fictitious personalities, real and unreal heroes. However, the author is not interested in what is real and what is fictitious – she actually cares about the function of those piously kept things. The titles of parts of the book under discussion are said to be particularly expressive, though-out and perfectly reflecting the content. The monograph must be read even by those who only episodically deal with the problems of the 19th c. Lithuanian history, because it is an objective glimpse to both the past of Lithuania and Lithuanians. It is however noted that it is not an easy reading not only due to the author’s inconsistencies, intricate discourses, complex constructs, refined words and lack of precision on top of all that, but also because a common Lithuanian might be hurt by the last chapter of the book “The past – the present”.