Oficialioji lietuvių kalba ir negyva kalba: žurnalistai apie bendrinę kalbą televizijoje ir radijuje

LTStraipsnyje pristatomas Lietuvos televizijų ir radijo žurnalistų nuostatų tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti žurnalistų požiūrį į lietuvių kalbos standartizavimą ir bendrinę kalbą sakytinėje žiniasklaidoje. Tipiškų ir kartu patyrusių bei žinomų Lietuvos televizijų ir radijo žurnalistų nuostatų tyrimas parodė, kad didžioji dauguma žurnalistų yra linkusi palaikyti paprastąjį standartą viešojoje erdvėje. Jų nuostatos labiausiai priklauso nuo vedamos laidos tipo ir adresato: didžiausią pritarimą paprastajai kalbai reiškia jaunimo ar populiariose laidose dirbantys žurnalistai, mažiausią – akademiniam adresatui skirtų analitinių laidų vedėjai. Taip pat išryškėjo, kad poreikį keisti kalbos kodą derinantis prie adresato dažniau reiškia profesionalūs žurnalistai. Jų nuostatos tyrime labiau diferencijuotos nei neprofesionalų: profesionalai, kurie veda laidas jaunimui ar populiariai auditorijai, paprastosios kalbos vartojimą palaikė labiau nei kiti respondentai, o tie, kurie veda analitines laidas – rodė jai mažiausią pritarimą iš visų respondentų, tačiau net ir šioje grupėje atskirų asmenų nuostatos įvairavo. Įdomu, kad, pirminiais duomenimis, straipsnyje pristatyto tyrimo respondentų nuostatos iš tiesų koreliuoja su jų kalbos vartosena. Dviejų kraštutines nuostatas išreiškusių respondentų viešosios kalbos palyginimas parodė, kad jų kalboje standartinio, formalaus, ir paprastojo, neformalaus, kodo variantų skaičius aiškiai skiriasi. Tyrimas atskleidė galimą šiandieninės viešosios lietuvių kalbos demotizacijos, paprastėjimo, polinkį ir tikimybę formuotis naujam kalbos standartui.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Kalbinės nuostatos; Kalbos ideologija; Norma; Oficialioji kalba; Paprastasis standartas; Sakytinė žiniasklaida; Sakytinės žiniasklaidos kalba; Žurnalistas; Journalist; Language attitudes; Language ideology; Language of spoken media; Norm; Odinary language; Official language; Spoken media; Standard language.

ENThe paper presents the study of Lithuanian television and radio journalists’ attitudes, which aimed to ascertain the journalists’ attitude towards standardisation of the Lithuanian language and the standard language in spoken mass media. The study of the attitudes of typical, experienced and known Lithuanian television and radio journalists revealed that the majority of journalists tend to support the common standard in public space. Their attitudes mostly depend on the type of programme and the addressee: the journalists working in youth or popular programmes mostly approve of the use of a common language, whereas the hosts of analytical programmes targeted at academic audience least approve of its use. The study also ascertained that professional journalists more often express the need to change the language code with regard to the addressee. Their attitudes are more differentiated than those of non-professionals: professionals who host programmes for youth or popular audience supported the use of common language more than other respondents, while those who host analytical programmes least approved of it among all respondents, yet even in this group the attitudes of individual persons varied. It should be noted that according to initial data, the attitudes of the respondents actually correlate with their language use. The comparison of public language used by two respondents who expressed extreme attitudes showed that the number of variants of the standard, formal and common, informal code obviously differ. The study revealed the potential tendency of demoting and simplification of the current public Lithuanian language and the probability of the formation of a new language standard.