Vietovardinių asmenų pavadinimų (katoikonimų) žodynas

LTŽodyne pateikiami katoikonimai yra viena lietuvių kalbos leksinių semantinių grupių, iš kitų ypač išsiskirianti darybos pamato (tikriniai daiktavardžiai) specifika ir savo reikšme: katoikonimai žymi toponimu įvardytoje vietovėje ar netoli jos nuolat ar laikinai gyvenančius ar iš jos kilusius asmenis. Toponiminius asmenų pavadinimus galima laikyti savotiška autochtoniškų teisių teigimo išraiška, nes save įvardydami pagal gyvenamąją vietą bendruomenių nariai pabrėžtinai reiškia nuolatinio gyventojo teisę į ją, demonstruoja esą vienos komunikacinės erdvės dalyviai. Didžiąją toponiminių asmenų pavadinimų pagal kilmės bei gyvenamąją vietą dalį sudaro vediniai iš oikonimų – miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių vardų. Retkarčiais pasitaiko ir iš hidronimų, helonimų bei įvairių žemėvardžių pasidarytų pavadinimų. Pagal kilimo ar gyvenamąją vietą asmenis žyminčių pavadinimų esama jau XVI-XVII a. raštuose. Iš senųjų užrašymų matyti, kad net anuomet iš tų pačių pamatinių žodžių katoikonimų darytasi ne su vienu darybos afiksu. Tyrimai rodo, kad vis mažėja galūnių vedinių ir katoikonimų dažniausiai daromasi su šešiomis priesagomis, būtent, -iškis, -ė; -ietis, -ė; -ėnas, -ė; -inis, -ė; -ininkas, -ė; -iokas, -ė, nors įvairių darybos formantų šiam reikalui yra per dvi dešimtis. Produktyviausių darybos priemonių arealai yra daugiau ar mažiau apibrėžti. Dėl katoikonimų variantiškumo antraštiniais žodžiais iškeliami ne jie, o jų darybos pamato – vietovardžio – oficialioji lytis. Katoikonimų variantai žodyno straipsnyje išdėstomi ne abėcėlės tvarka, o atsižvelgiant į informacijos šaltinį.Reikšminiai žodžiai: Darinys; Katoikonimai; Katoikonimas; Oikonimas; Priesaga; Toponimas; Žodynas; Demonym; Demonyms; Derivative; Dictionary; Oiconym; Suffix; Toponym.

ENDemonyms presented in the dictionary is one lexical semantic group of the Lithuanian language which stands out in particular because of the specific base of formation (proper nouns) and meaning: demonyms denote permanent or temporary residents of a locality denoted by a toponym or people living around the locality or people originally from that locality. Toponymic names of people may be regarded as a certain assertion of autochthonic rights – by naming themselves using the placename of the locality they live in members of communities emphatically assert rights of permanent residents of the location, demonstrate belonging to one space of communication. The majority of toponymic names by the place of origin or residence are derivatives from oiconyms - names of towns, settlements, villages, or granges. Less common are names derived from hydronyms, helonyms and various land names. Names denoting people by the place of their origin or residence can be found in the writings dating back to the 16th–17th centuries. Old inscriptions reveal that even back then demonyms were formed from the same base word through different suffixation. Research shows the decline in end-suffixation derivatives, and demonyms most often are made with six suffixes, namely, -iškis, -ė; -ietis, -ė; -ėnas, -ė; -inis, -ė; -ininkas, -ė; -iokas, -ė, even though there are more than twenty formants that could be used for this purpose. The most productive areas of formation tools are more or less defined. Because of variant nature of demonyms headline words are not demonyms themselves but the official gender of the base word, i.e. placename.