Vokiečių architekto F.A. Štiulerio projektas Žemaitijoje : šv. Mykolo arkangelo bažnyčia kunigaikščių Oginskių Rietave

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vokiečių architekto F.A. Štiulerio projektas Žemaitijoje: šv. Mykolo arkangelo bažnyčia kunigaikščių Oginskių Rietave
In the Journal:
Žemaičių žemė. 2008, Nr. 1, p. 16-18
Summary / Abstract:

LTXIX a. Lietuvos architektūra pasižymi didele stilių įvairove. To meto Lietuvos architektūros raidai didelę įtaką darė politinė sistema, caro valdžios politika. Po sukilimo numalšinimo caro administracija ėmėsi didelių suvaržymų ir represijų. Dirbti gubernijų ir miestų inžinieriais bei architektais buvo kviečiami tik rusų tautybės asmenys, mokslus baigę Rusijos aukštosiose mokyklose. Kartu su apsišvietusia visuomenės dalimi Lietuvos dvarininkai ignoravo rusiškąjį neoklasicizmą protegavusius oficialiuosius architektus ir dvarų bei bažnyčių projektams parengti samdė užsienio šalių architektus. Vienam jų – didingos neoromaninės bažnyčios Rietave autoriui – skirtas šis straipsnis. Prūsijos karališkasis architektas Frydrichas Augustas Štiuleris (1800–1865) daugiausia kūrė Prūsijos karalystės žemėms. Kaip tokio rango architektas atsidūrė Prūsijai nepriklausiusiame Rietave, nežinoma. Rietavo savininkas Irenėjus Oginskis turėjo labai plačius ryšius karališkuose dvaruose. Tikėtina, kad šie ryšiai daug kuo prisidėjo, jog Rietavo bažnyčios statybos darbai buvo patikėti Štiuleriui. Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios statyba užbaigta 1874 m. Tai monumentalių neoromaninių formų bazilika, vienintelė tokia Lietuvoje. Statydamas Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčią, kunigaikštis Oginskis pademonstravo savo europietiškumą, išlavintą meninį skonį, o tuometinei rusiškai Lietuvos administracijai – savo nepriklausomybę.Reikšminiai žodžiai: Architektai; Architektūra; Bažnyčios; Berlynas; Istorija; Kraštotyra; Paveldas, architektūros; Projektai, architektūriniai; Prūsija; Rietavas; Sakralinė architektūra, neoromanika; Vokietija (Germany); Vokiečiai; Žemaitija (Samogitia); Architects; Architecture; Berlyn; Churchies; German; Germany; Heritage, architectural; History; Lithuania; Projects, architectural; Prussia; Regional studies; Rietavas; Sacral architecture, neo-Romanesque style; Samogitia.

ENThe 19th c. architecture of Lithuania embraces a great variety of styles. The then development of Lithuanian architecture was greatly influenced by the political system and the politics of the Tsarist authorities. After the suppression of the uprising, the Tsarist administration initiated severe repressions and restraints. Only persons of the Russian nationality, who graduated from Russian schools of higher education, were eligible for work as engineers and architects in counties and cities. The educated part of society and Lithuanian landlords ignored official architects promoting Russian neo-classicism and hired foreign architects to design projects of estates and churches. The article is dedicated to one of them – the author of the great neo-romantic Church in Rietavas. Prussian royal architect Friedrich August Stüler (1800–1865) mostly worked for the Prussian Kingdom. It is still not know why such a high rank architect worked in a region not subject to Prussia. The owner of Rietavas Irenėjus Oginskis had numerous contacts in royal households. It is assumed that these contacts contributed a lot to the fact that the constructions works of the church of Rietavas were delegated to Stüler. The construction of the Church of Rietavas was accomplished in 1874. It is a basilica with monument forms in the Romanesque Revival style. It is the only such church in Lithuania. By constructing the church, Duke Oginski demonstrated his European attitudes, artistic sense of taste, and also he demonstrated his independence to the then Russian administration of Lithuania.

ISSN:
1392-2610
Related Publications:
Lietuvos architektūros istorija. 3, Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. / redaktorius Alfonsas Lagunavičius. Vilnius : Savastis, 2000. 509 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34347
Updated:
2018-12-17 12:23:20
Metrics:
Views: 50    Downloads: 6
Export: