From Aestii to Esti. Connections between the Western Lithuanian group and the area of distribution of Tarand-graves

LTStraipsnis skirtas dviejų Rytų Baltijos regionų – Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais ir Estijos vadinamojo tarand tipo kapinynų paplitimo arealų – kultūrinės raidos panašumams romėniškajame geležies amžiuje (I-IV a. po Kr.). Tacito etnonimas Aestiorum gentes apibūdina vakarų baltų kilmės žmones, gyvenusius nuo Sembos pusiasalio iki dabartinės Lietuvos pajūrio, o daug vėliau – viduramžiais – skandinaviškuose šaltiniuose aprašomi dabartinės Estijos žemėse gyvenę ugrofiniškos kilmės žmonės, minint panašų etnonimą Eist, Eistir. Atsižvelgiant į kalbininkų nuomonę, kad vardas Aestii į antikinius rašytinius šaltinius pateko kaip germanų sugalvotas Rytų Baltijos regiono gyventojų apibūdinimas, kurio taikymas geografiniam arealui amžių bėgyje galėjo platėti ir siaurėti, pateikiami kai kurie archeologiniai duomenys apie I-IV a. Lietuvos pajūrio baltų ir Estijos finougrų kultūrines bendrybes. Nepaisant skirtumų laidojimo tradicijose abi minėtas sritis sieja akmenų struktūrų panašumai kapinynuose. Lietuvos pajūrio ir tarand kapinynus Estijoje palikę žmonės gamino originalius kiauraraščius, apskritinius papuošalus, kurių pavidalai buvo vietinių ir iš romėniškų provincijų sklidusių meninių idėjų jungimo išdava. Kiti papuošalai (pvz., įvijiniai žiedai praplatintais galais) atspindi savitą šiaurės germanų estetinių įtakų perėmimą Rytų Pabaltijyje. I-IV a. baltų ir Baltijos regiono ugrofinų kultūriniai ryšiai plėtoti ir žemyniniais keliais – pavyzdžiui, Mozūrijos regione sukurtų segių forma (A 133) per Vidurio bei Šiaurės Lietuvą paplito ir Estijoje.Reikšminiai žodžiai: Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūra; Tarandų tipo kapai; Aisčiai; Panašumai dvasinėje ir materialinėje kultūroje; West Lithuanian Stone-Circle Grave Culture; Tarand graves; Aestii; Similiarities in sacrum and profanum.

ENThe article is devoted to the similarities of the cultural development of the geographical areas of burial grounds common in two regions of the Eastern Balts – cemeteries of graves inside stone circles in Western Lithuania and cemeteries of the so-called tarand type in Estonia in the Roman Iron Age (the 1st – the 4th century AD). The ethnonym Aestiorum gentes characterises people of the Western Baltic origin who lived from the Sembo peninsular to the current Lithuanian seashore, and much later – in the Middle Ages – the people of the Finno-Ugrian origin who lived in the present day Estonian lands were described in Scandinavian sources, mentioning a similar ethnonym Eist, Eistir. Taking into account the opinion of linguists that the name Aestii got into the antique written sources as the characterisation of the inhabitants of the Eastern Baltic region invented by the Teutons some archaeological data about cultural similarities of the Balts of the Lithuanian seashore and the Estonian Finno-Ugrians in the 1st – the 4th century are presented. Despite differences in burial traditions both regions are linked by similarities of stone structures in burial grounds. The people who left the Lithuanian seashore and tarand cemeteries made original ornaments whose shapes were the result of uniting local and Roman artistic ideas. Other decorations (e.g. spiral with thickened terminals) reflect peculiar take-over of Teutonic aesthetic influences. Cultural relations between the Balts and Finno-Ugrians of the Baltic region were developed in over ground ways too – the shape of brooches (A 133) created in the region of Mozuria spread in Estonia through Central and Northern Lithuania.