LTVisą pastarųjų dvidešimties metų periodą mirtingumas Lietuvoje svyruoja išlikdamas santykinai aukštas tiek istorinės raidos požiūriu, tiek ir palyginti su panašaus išsivystymo lygio šalimis. Siekiant atskleisti socioekonominių kintamųjų poveikį bendram mirtingumo lygiui ir mirtingumo lygiui pagal įvairias mirties priežastis 2010-2011 m. buvo vykdomas Lietuvos gyventojų prieštaringų mirtingumo pokyčių, socialinės diferenciacijos ir veiksnių tyrimas, kurio pagrindinė metodologinė prieiga - mirtingumo ir gyventojų surašymo informacijos jungimas. Vadovaujantis šia tarptautiniu mastu inovacine metodika buvo sujungti 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir 2001-2005 m. mirtingumo duomenys. Sėkmingai perimta ir Lietuvos duomenims pritaikyta inovacinė metodika leido parengti agreguotų sujungtų duomenų informaciją, kurios pagrindu buvo atliekami visi mirtingumo skirtumų rodiklių skaičiavimai šiai mokslo studijai. Leidinyje pateikiami šio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys Lietuvos gyventojų mirtingumo skirtumus pagal užimtumo statusą, profesijas, išsilavinimą ir pagal pagrindines mirties priežastis. Tyrimo metu gauti nauji mokslo duomenys išryškino ypač didelius suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominius mirtingumo skirtumus pagal mirties priežastis bei šių skirtumų nulemtus gyventojų praradimus. Atlikto kompleksinio suaugusių gyventojų mirtingumo skirtumų vertinimo rezultatai turi sudominti Lietuvos sveikatos ir socialinės politikos rengėjus ir vykdytojus, gyventojų statistikos specialistus, mokslininkus ir studentus.Reikšminiai žodžiai: Gini koeficientas; Gyvenimo sąlygos; Mirtingumas; Mirtingumo kitimas Lietuvoje; Mirtingumo veiksniai; Pokomunistinė visuomenė; Suaugusių mirtingumas; Gini coefficient; Lithuania; Mortality; Mortality changes in Lithuania; Mortality factors; Postcommunist society.
ENOver recent twenty years mortality has fluctuated in Lithuania, remaining at a relatively high level both from the perspective of historical development and in comparison with countries of a similar level of development. Seeking to reveal the impact of socio-economic variables on the overall mortality rate and the mortality rate according to various death causes, a study of contradictory changes of mortality of Lithuanian population, social differentiation and factors was conducted in 2010–2011. The main methodological approach of the study was the combination of mortality and population census information. On the basis of this methodology, which is innovative worldwide, the data of the 2001 population and housing census and the 2001–2005 mortality rate were combined. The innovative methodology, which was successfully taken over and applied to Lithuanian data, enabled preparing the information of aggregate combined data, which served as a basis for carrying out all estimates of mortality difference indicators for this scientific study. The publication presents the results of the study, which reveal Lithuanian population mortality differences by employment status, professions, education and the main causes of death. The new scientific data obtained during the research highlighted particularly big socio-economic differences in the mortality of adult Lithuanian population by causes of death as well as population loss determined by these differences. The results of the complex evaluation of mortality differences of adult population should be of interest to Lithuanian health and social policymakers and executors, specialists of vital statistics, scientists and students.