The Political economy of Lithuania's public finance

LTTradiciškai viešieji finansai nagrinėjami pajamų ir išlaidų apimties, struktūros, valstybės skolos klausimų kontekstu. Šiame straipsnyje viešųjų finansų objektas išplečiamas į jį įtraukiant tokius klausimus: politinis ir gnoseologinis klimatas, kartu svarstomi ir sprendžiami viešųjų finansų klausimai, viešojo sektoriaus vieta ekonomikoje, Vagnerio dėsnio taikymo galimybės mūsų šalyje ir pan. Straipsnio autorius mano, kad dabar Lietuvoje diskusija viešųjų finansų klausimu yra nepakankamai intensyvi ir visapusiška, pagrindiniai šalies galios (ne tik valdžios) centrai nepakankamai suvokia tokios viešosios gėrybės - subalansuota ir demokratiškai aprobuota viešųjų finansų koncepcija - svarbą. Todėl dabar sprendimai viešųjų finansų srityje dažnai yra padiktuoti buvusios praktikos, taip pat pagrindinių galios centrų - verslo ir žiniasklaidos, kai kiti galios centrai - profesinės sąjungos, akademiniai sluoksniai ir pan. lieka labiau procesų stebėtojai nei jo dalyviai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galios centrai; Galios centras; Vagnerio dėsnis; Viešieji finansai; Viešosios gėrybės; Visuomenės produktai; Wagner dėsnis; Wagnerio taisyklės; Government expenditure; Power center; Power centers; Public finance; Public goods; Publicgoods; Wagner's law; Wagners law.

ENTraditionally Lithuania's public finances are discussed in terms of tax burden and tax administration. Such issues as composition of tax revenues or the structure of public expenditure for some reasons are less atractive both for economists, journalists, politicians and general public at large. The purpose of this article is to fill this gap doing it in the political, cognitive and ideological context existing in our country. The subject is explored in the framework of methodological holism. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics