LTXX a. pr. daugelio mažaaukščių Žemaitijos miestelių fone iškilo didžiulės K. E. Strandmanno suprojektuotos istorizmo stiliaus bažnyčios, kurių architektūra atspindėjo geriausius to laikmečio meninės ir inžinerinės kūrybos pasiekimus. K. E. Strandmanno projektai pasižymi profesionalumu, kūrėjo geru skoniu ir rūpestingu darbu. Jis labiausiai mėgo gotikos ir romaninį stilių, bet nevengdavo ir kitų. Projektuodavo atsižvelgdamas į klimato sąlygas, užsakovo finansines galimybes, turimas medžiagas. Šie statiniai buvo parapijos pasididžiavimas – bažnyčių aukšti bokštai aplinkiniams skelbė ne tik apie parapijiečių pamaldumą, bet ir jų turtingumą. Didžiulėms bažnyčioms sumūryti reikėjo didžiulių lėšų. Tokios sumos joks fundatorius negalėjo paaukoti. Lėšų kaupimu ir statybų organizavimu rūpindavosi parapijiečių išrinkti statybos komitetai, kuriems vadovaudavo dvasininkai. Prisidėti prie bažnyčios statybos buvo ne tik kiekvieno parapijiečio pareiga, bet ir garbės reikalas. Jų statyba suvienijo ne tik žemaičius, bet ir visą Lietuvą. K. E. Strandmanno suprojektuotos bažnyčios – reikšminga istorizmo epochos dalis, simbolizuojanti lietuvių tautinį ir religinį atgimimą. Veržliai kylantys į aukštį K. E. Strandmanno suprojektuotų bažnyčių bokštai tarsi padėjo nusipurtyti po visą Lietuvą pribarstytų tipinių cerkvių svogūnėlių, skatino žemaičių tautinį pasididžiavimą ir dėjo pamatus Nepriklausomos Lietuvos atkūrimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: K. E. Strandmannas; Karlas Eduardas Strandmannas, neogotika, neostiliai, sakralinė architektūra; Neogotika; 19 amžius; 20 amžius; XX a. pradžios architektūra; Žemaitija (Samogitia); Architecture of the begining of 20th cent.; K. E. Strandmann; Karl Eduard Strandmann; Late 19th - early 20th; Lithuania; Neo-gothic; Neo-style; Neogotihic; Sacral architecture; Samogitia.
ENIn the 20th century, huge churches designed by Karl Eduard Strandmann emerged on the background of low towns of Žemaitija. The architecture of these churches reflected the then best achievements in the fields of art and engineering. Karl Eduard Strandmann’s projects are known for high professionalism, style and careful work. The architect was fond of the Gothic and Roman styles, but he never avoided other styles. Karl Eduard Strandmann designed the churches with regard to the local climate conditions, the client’s financial abilities and the available material. The constructions were the pride of the parish – high towers revealed the churchgoing of the parishioners as well as their wealth. The construction of these churches required huge funds. No funds could allocate such sums. Construction committees elected by parishioners and headed by priests were responsible for the accumulation of funds and organisation of construction works. To contribute to the construction of the church was not only a parishioner’s duty but also his or her honour. The construction of the churches united residents of Žemaitija as well as the whole of Lithuania. These churches are a significant part of the historicism epoch, since they symbolise the Lithuanian national and religious revival. The high towers of these churches encouraged the national pride and created the fundament for the restoration of independence of Lithuania.