Dar dėl junginių le, re, se raidos uteniškių ir vilniškių tarmėse

LTJunginių *le, *re, *se, *lē, *rē, *sē raidos uteniškių ir vilniškių tarmėse istorijai, arba vadinamajam priebalsių kietinimui, naujų argumentų pateikė slaviškųjų skolinių analizė. Skolinių adaptacijos tyrimas parodė, kad minėtų junginių raidą galima interpretuoti kiek kitaip. Pagrindinis argumentas, leidžiantis susieti junginių *le, *re, *se pakitimus labiau su vokalizmu negu konsonantizmu, yra nevienoda šių junginių kitimo chronologija. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kalbant apie priebalsių l, r, s kietinimą paprastai pabrėžiama tik viena pozicija: priebalsiai l, r, s prieš e tipo vokalizmą. Sinchroninė distribucija patvirtina, kad pakitimai yra vykę tik žemutinio pakilimo balsių grandyje. Taigi kito tik tie priebalsių l, r, s junginiai, kur antrasis junginio dėmuo buvo žemutinio pakilimo priešakinės eilės trumpasis ar ilgasis balsis, t. y. e ar ė. Fonemos *e neutralizaciją ir adaptaciją junginiuose *le, *lē, *re, *se, *rē, *sē, o ne tradicinę priebalsių kietinimo hipotezę, remia dar vienas argumentas – priešakinės eilės vidutinio pakilimo balsinės fonemos ie <*ē <*ei raida. Neutralizacijos ir adaptacijos hipotezę palaiko ir šie argumentai: prigimtinis priebalsių kietumas prieš priešakinės eilės balsius; ypač trumpųjų (taip pat ilgųjų ir pusilgių) *le, *re, *se (*1ē, *rē, *sē, *le., *re., *se.) junginių raida; jeigu aptariamoji junginių raida būtų buvusi tikras priebalsių kietinimas, tai jis turėjo būti nuoseklus ir apimti ne vien tik žemutinio pakilimo, bet bent jau vidutinio (galbūt ir aukštutinio) pakilimo balsius.Reikšminiai žodžiai: Uteniškių tarmė; Vilniškių tarmė; Junginiai; Dialect of Utena region; Dialect of Vilnius region; Compounds.

ENAn analysis of Slavonic borrowings revealed new arguments regarding the history of combinations *le, *re, *se, *lē, *rē, *sē, the so called, hardening of consonants, in the dialects of Utena and Vilnius residents. An analysis of the adaptation of borrowings revealed that the development of the mentioned combinations may be interpreted in another way. The main argument that allows relating the changes in combinations *le, *re, *se with vocalism instead of consonantism is different development chronology of the combinations. However, it is worth paying attention to that, regarding the hardening of consonants l, r, s, normally only one position is emphasized: consonants l, r, s before the e-type vocalism. Synchronic distribution proves that changes took place only in the low rise vowel link. Therefore, the changes affected only those l, r, s consonantal combinations which second element was a long or a short vowel of the front low rise type, i.e. e or ė. There is one more argument that supports neutralisation of the phoneme *e and its adaptation in *le, *lē, *re, *se, *rē, *sē, instead of a traditional consonant hardening hypothesis. It is the development of the phoneme ie <*ē <*ei which belongs to the front medium rise vowel type. The following arguments also support the hypothesis of neutralisation and adaptation: natural hardness of consonants before front vowels; the development of, especially, short (also, long and half-long) combinations *le, *re, *se (*1ē, *rē, *sē, *le., *re., *se.); if the discussed development of combinations was a real change of consonants, then the change should have been consistent and include not only the low rise type, but at least medium (maybe, high rise as well) rise vowels, as well.