Adolfas Sabaliauskas ir jo "Juodasis kryžius"

LTPorą savo kunigavimo dešimtmečių (1895-1916) Adolfas Sabaliauskas pašventė gimtųjų apylinkių tautosakos rinkimui ir muzikos tyrinėjimui. Jis pirmasis suprato skudučių, daudyčių, vamzdžių muzikos unikalumą ir visa tai aprašė savo straipsniuose. Jam buvo brangios ir savitai dainuojamos sutartinės, gimtinėje vadinamos giesmėmis, todėl kiek galėdamas užrašinėjo jas pats, o kai 1909 m. į šiaurės Lietuvą rinkti tautosakos atvyko suomių tautosakininkas prof. A. R. Niemis, ėmėsi jam padėti. Jie abu parengė stambų dainų rinkinį „Dainos ir giesmės šiaurinėje Lietuvoje“. Į literatūrą A. Sabaliauskas atėjo kaip poetas Žalia Rūta, išleidęs net kelis stambius kūrinius: „Kada Rožės Žydžia“, „Pančiai“, „Laumės“ ir „Savu keliu ėjusių Nemunėlio ir Apaščios vaizdai“> Dar viena sritis, kurioje A. Sabaliauskas paliko ryškų pėdsaką – tai suomių literatūros vertimai ir jos propaganda Lietuvoje. Nepriklausomoje Lietuvoje A. Sabaliauskas buvo Lietuvos karo policijos ir Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas. „Juodasis kryžius, arba palydėti pasmerktieji“ – tai A. Sabaliausko atsiminimai. Juos jis baigė rengti apie 1940 m., perrašė mašinėle keliais egzemplioriais ir įteikė spaudai tikėdamasis tų šiurpių įvykių fone pakalbėti apie žmogaus paskirtį gyvenime, dorovę, santykį su Dievu. Šie atsiminimai – tai pasakojimas žmogaus, kuris kaip Lietuvos karo policijos kapelionas dalyvavo sušaudant Karo teismo mirties bausme nuteistus kalinius. Jis dalyvavo kaip jų sutaikintojas su Dievu paskutinėje kelionėje į amžinybę.Reikšminiai žodžiai: Sovietologija; Atsiminimų publikavimas; Karo kapelionai; Lietuvos Respublika.

ENPriest Adolfas Sabaliauskas (1895-1916) paid a great deal of attention to the collection of folklore and studies of music of the neighbourhood of his native land. He was the first to perceive the musical uniqueness of whistles and pipes and described his conclusions in his articles. He greatly appreciated glee songs, which were usually referred to as songs, thus tried to put them down, and in 1909, when a Finnish folklorist August Robert Niemi came to Northern Lithuania to collect folklore, Adolfas Sabaliauskas offered him his help. They both produced a big volume of songs “Songs and Chants of Northeast Lithuania”, which was published in 1912 by the Finnish Academy of Science. The volume contains about 800 chants, thus preventing them from being forgotten. The present article is aimed to present Adolfas Sabaliauskas’ biography and his social activities.