Dėl Lietuvos asmenvardinės kilmės drimonimų darybos

LTStraipsnyje analizuojamos „Lietuvos miškų vardyne“ užfiksuotų priesaginių asmenvardinių drimonimų darybos ypatybės. Šie drimonimai tyrinėjimų objektu pasirinkti visų pirma dėl to, kad priesaginė daryba laikoma vienu iš seniausių ir archajiškiausių lietuvių toponimų atsiradimo būdų, be to, šis vietų vardų darybos būdas yra gana produktyvus. Apžvalga pradedama nuo asmenvardinės kilmės drimonimų, norint parodyti asmenvardžius ir priesagas, iš kurių jie sudaryti. Pagal reikšmę priesagos, su kuriomis padaromi asmenvardiniai vediniai, skiriamos į kuopines ir vietos bei posesyvumo. Straipsnyje aptariama 215 priesaginių asmenvardinių drimonimų, nurodomos priesagos, kurios jiems būdingos, bei asmenvardžiai, iš kurių jie pasidaryti. Drimonimai skirstomi pagal pamatinius žodžius. Todėl yra grupuojami pateikiant asmenvardį, iš kurio jie pasidaryti: vediniai iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių; vediniai iš apeliatyvinių (pravardinių) asmenų (tarp jų ir senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių) pavadinimų. Šių vedinių pamatiniai žodžiai – asmenvardžiai – yra atsiradę iš bendrinių žodžių; vediniai iš krikščioniškų asmenvardžių; vediniai iš kitų kalbų nekrikščioniškos kilmės arba verstų asmenvardžių. Straipsnyje drimonimai pateikiami pagal priesagas, skaičiumi žymimos minėtos vedinių grupės. Pateikiama Lietuvos priesaginių asmenvardinių drimonimų darybos apžvalga yra pirmasis šios toponimų klasės analizės etapas. Nesant duomenų apie visus Lietuvos priesaginės darybos drimonimus (derivatus iš apeliatyvų bei kitų toponimų), straipsnyje lyginamosios išvados nepateikiamos.Reikšminiai žodžiai: Asmens vardas; Asmenvardžiai; Daryba; Drimonimai; Drimonimas; Miškų vardai; Priesaga; Priesaginė žodžių daryba; Vedinys; Derivative; Drimonyms; Drymonim; Forest names; Formation; Personal name; Personal names; Suffix; Suffixal word formation; Word formation.

ENThe paper analyses the features of derivation of suffixal drymonyms derived from personal names. These drymonyms have been chosen as the object of the research primarily due to the fact that suffixal derivation is considered to be one of the oldest and most archaic ways of occurrence of Lithuanian toponyms; moreover, this way of derivation of toponyms is rather productive. The overview starts with the drymonyms derived from personal names seeking to show the personal names and suffixes from which drymonyms originated. According to the meaning, suffixes, used to make personal name derivatives, are divided into collective, place and possession suffixes. The paper discusses 215 suffixal drymonyms derived from personal names, indicates typical suffixes and personal names from which they originated. Drymonyms are divided according to the underlying word. They are grouped by presenting the personal name from which they were derived: derivatives from Lithuanian old double-stemmed personal names; derivatives from appellative (nickname) personal names (including old double-stemmed personal name clippings). The underlying words of these derivatives – personal names – have originated from appellatives; derivatives from Christian personal names; derivatives from non-Christian personal names of foreign languages or translated personal names. The paper presents drymonyms according to suffixes, and the number denotes the mentioned derivative groups. The overview of derivation of Lithuanian suffixal drymonyms derived from personal names is the first stage of the analysis of this toponym class. The paper does not present any comparative conclusions, because there are no data about all Lithuanian suffixal drymonyms (derivatives from appellatives and other toponyms).