LTTSRS vadovybei paskelbus ištikimybę teisei ir teisinės valstybės idėjai susidarė idėjinės teisinės prielaidos grįžti prie teisės kaip visuotinės vertybės, pripažinti prigimtinę teisę ir jos viršenybę pozityviosios teisės (taip pat ir sovietinės) atžvilgiu. Lietuvių tauta įgijo galimybę remtis tautų prigimtine teise į laisvę ir nepriklausomybę ir skelbti, kad pozityvioji teisė, neigianti šią tautų teisę, nėra teisė ir apskritai negalioja. Tai buvo ideologinės ir teisinės prielaidos Lietuvoje kurtis nepriklausomybės sąjūdžiui, jam legalizuoti ir sulaukti žmonių pritarimo. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kaip konkrečiai istoriškai buvo pasinaudota šia teisinės valstybės idėjos „paslauga” lietuvių tautai atkuriant valstybinę nepriklausomybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antikomunizmas; Lietuvos Sąjūdis; Lietuvos nepriklausomybė; Pokomunistinė Lietuva; Politinės aplinkybės; Teisinė valstybė; Teisinės valstybės idėja; Anticommunism; Independence of Lithuania; Legal State; Legal State Idea; Lithuanian Sąjūdis; Political circumstances; Post-communist Lithuania.
ENAfter the Soviet government had nominated the idea of legal state, the preconditions for setting of the Sąjūdis, the national liberation movement, appeared. This article deals with the changes of the Lithuanian population’s mentality during the period of sovereign state restoration, as well as the time of the democratization of former communist society. The complicated interaction during this situation is accounted for by focusing one’s attention on the relationship and opposite among the national liberation movement (Sąjūdis) and the forces defending the former Soviet system (LKP). The authors of presented paper claim that depending on the level of the „strong centre” pressure Lithuanian people either flocked together, forming the unified resistance front, or competed, suggesting the diverse models of the sovereign state structure as well as the different political and electoral systems. After the independed state restoration The Sąjūdis, as the movement of national liberation, has completed its historical mission giving up its place to the political parties, groups of interests and to the another partial organisations of the civic society. The public condemnation of comunist ideology put the straight road to unrestricted initiative of the Lithuanian citizens.The aggressive anticommunism of some radical minorities, as well as the attempts to create „a institution of strong president” were not suported by the majority, however, started, in society without the solid democratic traditions or the civic maturity, the ardent arguments and created the enmities. In the opinion of the authors, because of too short period of the Independence in Lithuania and in the context of complex political relations there were no possibilities for the establishment of the stable relation between the citizens on the one hand and the state authority on the other hand, and so its future might be associated with the possibility of some problematical developments. [Text from author]