Sportas ir politika: vokiečių sportinė veikla Klaipėdos krašte 1923-1939 metais

LTKlaipėdos krašte gyveno daugiau nei 65000 vokiečių. Čia veikė nemažai jų sporto draugijų ir įvairių organizacijų. 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos vokiečiai neatsisakė revanšistinių siekių grąžinti kraštą į Vokietijos rankas. Atėjus į valdžią Hitleriui, Klaipėdos krašto vokiečiai pasuko nacionalsocializmo link. Sporto draugijų vadovai buvo nacistinių organizacijų nariai, jie organizavo karines pratybas, sportuojantys jaunuoliai stojo į smogikų būrius. 1934 m. uždraudus nacių organizacijas Klaipėdos krašte ir įkalinus jų lyderius, vokiečiai nacistinę propagandą vykdė per sporto draugijas. Skaitlingos Klaipėdos krašto vokiečių organizacijos turėjo gerą materialinę bazę ir finansinę Vokietijos valdžios paramą. Vokiečių sporto draugijos vengė bendrauti su Lietuvos komandomis. Vokiečiai varžėsi tik tarpusavyje arba su komandomis iš Vokietijos. Draugijų vadovai atsisakydavo siųsti vokiečių sportininkus į tarptautines varžybas atstovauti Lietuvą. Toks elgesys sukėlė keletą konfliktų tarp vokiečių sporto draugijų ir Lietuvos valdžios institucijų. Kiekvienas Lietuvos Kūno Kultūros Rūmų bandymas priversti vokiečių draugijas laikytis Lietuvos įstatymų baigdavosi nesėkme. Vokiečių pasipriešinimas vis labiau augo, kol 1938 m. vokiečių sporto klubus vienijęs Sportbundas paskelbė atsiribojąs nuo Lietuvos valdžios institucijų. Didžiojoje Lietuvoje gyveno daugiau nei 30000 vokiečių ir tebuvo 2 sporto draugijos. Abi jos buvo lojalios Lietuvos valdžiai, dalyvavo Lietuvos organizuojamose varžybose, bet veikiausiai nesulaukdavo iš Vokietijos politinės bei finansinės paramos.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos krašto sporto draugijos.

ENIn Klaipeda region there were over 65000 Germans. There they had a number of sport club and variours organizations. In 1923 Klaipeda region was appended to Lithuania but Germans never abandoned their revanchist sentiments to return the region to Germany. As Hitler came into power, Germans in Klaipeda started nazi policy. The leaders of sport clubs were members of nazi organizations and they started military training in the clubs, sportsmen became shock troops. In 1934 nazi organizations in Klaipeda were closed and their leaders were imprisoned, so the Germans decided to continue nazi policy in legal organizations, such as sport clubs. German sport clubs had a big number of members, good material basis and financial support from Germany. German sport clubs wanted to stay apart of Lithuanian teams. German sportsmen competed only among their clubs or with clubs in Germany. The leaders of German sport organizations even refused to send German sportsmen to an international sport tournament to represent Lithuania. Such a behaviour caused some conflicts between German sport clubs and Lithuanian authorities. Every effort of Lithuanian Palace of Physical Culture to make German clubs observe Lithuanian laws was unsuccessful. Every time the resistance of Germans grew stronger. At the end of the conflict with Lithuanian authorities in 1938 the German leading sport organization Sportbund proclaimed its isolation from Lithuanian authorities. In Lithuania there were about 30000 Germans, they had only two sport clubs. Both were loyal to Lithuania authorities and participated in Lithuanian competitions. These clubs received neither political nor financial support from Germany. [From the publication]