Lietuvių būdvardis tingùs ir jo kilmė

LTBūdvardis tingus lietuvių kalbos paminkluose randamas nuo senų laikų. Iš šio būdvardžio pasidaryti tokie vediniai kaip tinginys, tingti (su metatonija), tinginti, tingėti, tingumas ir t. t. Aiškios šito žodžio etimologijos iki šiol nėra. Fraenkelis tingus siūlo sieti su šaknimi *ten-, kurią jis randa veiksmažodyje tinti. Laikantis tokio požiūrio reikėtų paaiškinti, kaip atsirado priebalsis -g-, o priegaidės atžvilgiu – kaip tin- (tinti) galėjo pakisti į tin- (tingų, tingus). Šie sunkumai Fraenkelio aiškinimą daro abejotiną ir įgalina ieškoti alternatyvios etimologijos. Lietuvių ting- (baltų *tiṇg-u- įgijo tokias reikšmes, kurios būdingos lietuvių tingus. Todėl siūloma sieti lietuvių būdvardį tingus (

ENThe adjective tingus [lazy] has been found in Lithuanian linguistic monuments since old times. The adjective was used for the derivatives tinginys, tingti (with metatony), tinginti, tingėti, tingumas, etc. There has been no clear etymology of this word so far. Fraenkel proposes to associate tingus with the root *ten- which he finds in the verb tinti [to swell, bloat]. Following this approach, we should explain the occurrence of the consonant -g-, and with regard to the accent, how tin- (tinti) could have transformed to tin- (tingų, tingus). These difficulties make Fraenkel’s explanation doubtful and urge to search for alternative etymology. Lithuanian ting- (Baltic *tiṇg-u- acquired such meanings that are characteristic of the Lithuanian tingus. Therefore, the author proposes to associate the Lithuanian adjective tingus (