Lithuanian-Russian economic relations in the context of Lithuania's EU-membership process

LTNuo pat pereinamojo laikotarpio pradžios politinės ir ekonominės reformos radikaliai pakeitė viešosios politikos sprendimų priėmimą bei ekonomikos veikimo modelį. Internacionalizacija, nacionalinės rinkos atvėrimas bei įsijungimas į Europos Sąjungą (ES) buvo svarbūs tų pokyčių procesai. Vienašališkas ankstesnių tarptautinių ekonominių mainų barjerų sumažinimas suteikė impulsą eilei laisvos prekybos susitarimų su kaimyninėmis valstybėmis. Šiame straipsnyje analizuojamas tarptautinės ekonomikos ir politinės sistemos poveikis valstybių vidaus ekonomikos politikai. Tyrime siekiama nustatyti priežastinius ryšius tarp pokyčių, vykstančių už valstybės sienų, ir valstybės vidaus procesų, surasti veiksnius, kurie nulemia šiuos ryšius, vidaus politikos atsaką ir nurodo, kaip šis atsakas gali būti tobulinamas. Šiuo tikslu analizuojamas Lietuvos įsijungimo į ES poveikis Lietuvos santykiams su Rusija, taip pat poveikis Lietuvos vidaus politikai bei jos veikėjams. Lietuvos narystė ES pakeis Lietuvos ir Rusijos prekybos režimo sąlygas bei politinius santykius. Galutinis rezultatas turėtų priklausyti nuo dviejų dinamiškų veiksnių – ES politikos Rusijos atžvilgiu bei Rusijos vidaus padėties. Straipsnyje pristatoma ekonominės krizės Rusijoje poveikio Lietuvai analizė leidžia iliustruoti išorinių mainų ir Lietuvos ekonomikos bei vidaus ekonomikos politikos ryšius. Šis klausimas svarbus kaip politinių ginčų Lietuvoje objektas, kuriuo naudojasi politinės partijos bei interesų grupės. Straipsnio pabaigoje pateikiamos viešosios politikos rekomendacijos.Reikšminiai žodžiai: Ekonominiai ryšiai; Ekonominiai santykiai; Netarifiniai barjerai; Reformos Lietuvoje; Rusijos krizė; Užsienio prekyba; Economic relations; European Union; Foreign trade; Lithuania; Non-tariff barriers; Reforms in Lithuania; Rusija (Russia); Europos Sąjunga (European Union).

ENFrom the outset of the transition period political and economic reforms radically changed decision making in the public policy and the model of the economy operation. Internationalisation, opening of the national market and membership in the EU were important processes of those changes. The unilateral reduction of previous barriers to economic exchanges encouraged a number of open trade agreements with neighbouring states. The article analyses the impact of the international economy and political system on the domestic economy policy of the states. The research seeks to define causative relations between changes outside the state borders and domestic processes of the state, as well as to establish factors determining these relations and the domestic policy response. It also indicates the way this response could be improved. To that end the impact of Lithuania’s EU membership on Lithuania’s relations with Russia and its impact on Lithuania’s domestic policy and its actors are analysed. Lithuania’s EU membership will change trade terms and political relations between Lithuania and Russia. The final result should depend on the two dynamic factors, i.e. EU policy in respect of Russia and Russia’s domestic situation. The article presents an analysis of the impact of the economic crisis in Russia on Lithuania, which allows illustrating relations between external exchanges, Lithuania’s economy and domestic economy policy. This issue is important as an object of political disputes in Lithuania, which political parties and interest groups use. The article closes with public policy recommendations.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics