LTStraipsnis supažindina su kai kuriais teoriniais darnaus vystymosi koncepcijos aspektais bei su darnaus vystymosi indikatorių integravimo darnaus vystymosi strategijose klausimais. Straipsnyje aptariamas ekonominis augimas ir jo poveikis aplinkos taršai bei pajamų pasiskirstymo netolygumui. S. Kuznets klasikinė kreivė aprašo BVP/gyventojui augimo įtaką pajamų pasiskirstymo tarp gyventojų netolygumui šalyje. S. Kuznets ekologinė kreivė parodo BVP/gyventojui augimo įtaką gamtinių išteklių vartojimui ir taršai. S. Kuznets kreivės yra varpo formos ir aiškiai rodo, kad didėjant BVP/gyventojui pradžioje pajamų pasiskirstymo netolygumas bei gamtinių išteklių naudojimas ir tarša auga, bet, pasiekus tam tikrą, pakankamai aukštą BVP/gyventojui lygį, pajamų pasiskirstymo netolygumas bei tarša ima mažėti. Straipsnyje ekonominio augimo pozityvus poveikis aplinkosauginių ir socialinių darnaus vystymosi dimensijų srityje išryškintas, pasiūlius aplinkosauginių ir socialinių politikos priemonių įgyvendinimą ekonominės plėtros strategijose. Straipsnyje išnagrinėtos S. Kuznets klasikinė ir aplinkosauginė kreivės, remiantis naujausių tyrimų, paneigiančių arba patvirtinančių S. Kuznets nustatytus dėsningumus, šioje srityje medžiaga. Kadangi mokslininkai tarpusavyje iki šiol nesutaria, ar ekonominis augimas veikia pajamų pasiskirstymo netolygumus ir taršą, kaip nustatė S. Kuznets, tačiau galima padaryti išvadą, kad nors ne visose šalyse ir ne visada varpo formoje išsidėsto ekonominį augimą bei taršą ir pajamų nelygybę atspindintys rodikliai, galima vienareikšmiškai teigti, kad kaip tik aplinkosaugos bei socialinės politikos priemonių įgyvendinimas augant ekonomikai, gali užtikrinti taršos bei socialinės nelygybės mažėjimą.Straipsnyje suformuota teorinė pagrindinių darnaus ekonomikos vystymosi dimensijų sistema bei parengta tą sistemą atitinkančių indikatorių sistema, skirta darnaus vystymosi programų rengimui. Indikatoriai yra labai lankstus politikos formavimo įrankis, palengvinantis informacijos pateikimo kompleksiškumą ir sumažinantis reikalingos išnagrinėti informacijos kiekį iki svarbiausių elementų. Indikatoriai taip pat įgalina efektyvią duomenų ir informacijos paiešką bei duomenų palyginimą. Darnaus vystymosi indikatoriai yra sugrupuoti pagal pagrindines darnaus vystymosi dimensijas: ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai. Plačiai pripažinti yra penki indikatorių tipai: poveikio indikatoriai, būsenos indikatoriai, reagavimo indikatoriai, varomosios jėgos indikatoriai. Poveikio indikatoriai perduoda tiesioginį žmogaus veiklos poveikį aplinkos būklei; būsenos indikatoriai atspindi dabartines sąlygas arba reiškinio būseną. Kadangi poveikio indikatoriai atspindi efektus, sukeltus aplinkos sąlygų, kartais sunku rasti būsenos ir poveikio indikatorių skirtumą. Reagavimo indikatoriai rodo politikos priemonių poveikį visuomenei. Varomosios jėgos indikatoriai, atspindintys socialinius ekonominius ar socialinius kultūrinius faktorius, įgalina padidinti arba sumažinti poveikį aplinkai. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnaus vystimosi indicatoriai; Darnaus vystymosi indikatoriai; Darni energija; Darni plėtra; Darnus energetikos vystymasis; Darnus vystymasis; Sustainable development; Sustainable development indicators; Sustainable energy; Sustainable energy development.
ENThe article deals with some theoretical aspects of society sustainable development management and discusses issues of integration of sustainable development indicators into preparation of sustainable development strategies. The article discuses economic growth and its impact of environmental pollution and income inequality. The idea of economic growth positive impact on sustainable development was elaborated by proposing implementation of environmental and social policies into economic development strategies. The Kuznets classical and environmental curves were discussed based on recent publications analyzing the relationship between income and pollution as well income and inequality. Using theoretical approach the main requirements for sustainable economic development management system were formed. Indicators approach for the development of sustainable energy programmes was elaborated. Indicators simplify information on complex phenomena and reduce information to the most important elements. Indicators also allow targeted data and information searches and the assessment of conditions and trends in relation to goals and targets. Sustainable development indicators are grouped according the main dimensions of sustainable development: economic, social and environmental. 5 types of indicators are widely recognized: pressure indicators refer to direct stress factors, which human activities place on the environment. State indicators refer to the current conditions. Response indicators refer to the measurable aspects of policies developed by the society.Driving force indicators refer to socio-economic or socio-cultural factors driving activities that increase or mitigate the pressure on the environment. Impact indicators refer to effects caused by environmental conditions. Sometimes it is difficult to distinguish between state and impact indicators. Three principles in application of indicators approach were discussed and the proposals for the integration of indicators into national planning systems were developed based on the structure of National sustainable development strategy for Lithuania. Application of indicators of sustainable energy development in national energy strategy illustrated theretofore described approach. The main principles of sustainable development are integrated in National sustainable development strategy. This strategy includes 6 branches of economy (transport, industry, energy, agriculture, household, tourism), 4 environmental sectors (air, water, biodiversity and waste), 4 main social aspects (employment, poverty and health, education, cultural identity) and regional development issues. All these economic, social, environmental and regional development issues are presented in close integrity. Indicators for some branches and environmental sectors were proposed in the strategy but interlink ages and the consistent framework of indicators for monitoring progress towards all goals established in the strategy wasn’t performed. The article presents new approach for the selection of appropriate indicators and integration of them into sustainable development strategies. This approach is based on idea that all the main sustainable development indicators are related to each other through the chain of impacts. […]. [text from author]