On the boundary of two worlds: Lithuanian philosophy in the twentieth century
LTŠiuolaikinei Lietuvos filosofijos raidai įtaką darė Rusijos filosofijai aktualūs klausimai – religiniai, moralės ir socialiniai. Vėliau ji atsigręžė į kontinentinės Europos filosofiją, išplėtodama vokiečių ir prancūzų egzistencializmą, hermeneutiką, fenomenologiją. Tačiau netekusi politinės ir intelektinės nepriklausomybės Lietuva penkiems dešimtmečiams buvo izoliuota ir išstumta iš gyvos intelektinės kultūros akiračio. 1980 metais Lietuvos filosofija pradėjo atsikurti ir orientuotis į šiuolaikines Vakarų teorinės minties sroves. Šiame straipsnyje pateikiama išsami dabartinės lietuvių filosofijos apžvalga, kurią galima pavadinti Rytų ir Vidurio Europos maršrutu į politinę ir kultūrinę modernybę. Straipsnyje ažvelgiami Lietuvos filosofai (A. Šliogeris, A. Sverdiolas, T. Sodeika ir kiti), reikšmingai praturtinę dabarties filosofijos ir intelektualinės minties raidą; aptariami svarbiausi filosofijos veikalai. Svarbią Lietuvos intelektualinės kultūros dalį sudaro užsienyje išleisti veikalai, kurie nors ir įsišakniję kitose kultūrose bei visuomenėse, visuomet stiprino Lietuvos teorinės minties gyvastingumą. Vieni garsiausių filosofų, kurie gimė ir užaugo Lietuvoje, tačiau paliko savo šalį ankstyvoje jaunystėje – Emanuelis Levinas ir Aronas Gurwitschius. Straipsnyje minimi ir kiti žymūs Lietuvos išeiviai, kurie niekada neprarado tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su lietuvių intelektualine kultūra, savo darbais žadindami lietuvių pasididžiavimą.Reikšminiai žodžiai: Istorijos filosofija; Kultura, identitetas; Kultūra; Kultūros filosofija; Marksizmas; Nacionalizmas; Sovietinis marksizmas; Tapatumas; Culture; Identity; Marxism; Nationalism; Natuionalism; Philosophy of culture; Philosophy of history; Soviet marxism.
ENModern Lithuanian philosophy originated as a response to the questions formulated in Russian philosophy – religious, moral, and social. Later it turned to Continental European philosophy, preoccupying itself with German and French existentialism, hermeneutics, and phenomenology. Yet the loss of independent political and intellectual existence Lithuania experienced for five decades isolated and marginalized the then lively and promising intellectual culture. In the 1980s, Lithuanian philosophy started recovering and reorienting itself, again, to Western currents of modern theoretical thought. Drawing on the example of modern Lithuanian philosophy, the article presents a detailed historical overview of what might be termed the East-Central European route to political and cultural modernity. [text from author]
- Idealų vedami : ateitininkai išeivijoje XX amžiaus 5-7 dešimtmečiais / Ilona Bučinskytė ; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių išeivijos institutas. [Vilnius] : Versus aureus, [2008]. 334, [2] p.
- Soviet Lithuanians, amber and the "New Balts” : historical narratives of national and regional identities in Lithuanian museums, 1940–2009 / by Eglė Rindzevičiūtė. Culture unbound. 2010, Vol. 2, p. 665-694.
