Comments on a recent debate about Old Prussian stress placement

LTStraipsnyje aptariami ir komentuojami keli pastaruoju metu publikuoti moksliniai tyrimai apie senosios prūsų kalbos kirčiavimo sistemą. Cituojamos įvairių mokslininkų teorijos apie priebalsių dvigubinimą ir tokio dvigubinimo priežastis lietuvių ir senojoje prūsų kalbose. Remiamasi Frederiko Kortlandto (Frederik Kortlandt), Gertrūdos Bense (Gertrud Bense) ir kitų mokslininkų tyrimų išvadomis. Pavyzdžiui, Kortlandtas teigia, kad priebalsių dvigubinimas senojoje prūsų kalboje reiškęs kirčiuotą kitą balsį. Bense teigimu, dvigubinimas buvęs trumpuose atviruose skiemenyse ir skiemenyse su trumpu balsiu, kur žodis turėjęs fiksuotą kirtį, bet niekada nebuvo aptiktas tarp dviejų balsių, kurių pirmasis buvęs trumpas, o kirtis nebuvęs nei ant vieno iš šių skiemenų. Friedricho Kurschato (Friedrich Kurschat) duomenimis, lietuvių kalbos priebalsių dvigubinimas prieš tai einančiam trumpam balsiui žymėti buvo vokiečių kalbos tradicijos imitavimas, nors tai ir nebuvo sistemingai pritaikyta lietuvių kalboje. Straipsnio autoriaus nuomone, prūsų lietuvių kalboje ir senojoje prūsų kalboje priebalsių dvigubinimas reiškė (nors ir ne reguliariai) prieš tai einantį trumpą balsį ir nebuvo susijęs su kirčio pozicija. Vis tik gauti duomenys gali būti traktuojami dviprasmiškai, kadangi tokie tyrėjai kaip Frederikas Kortlandtas ar Alessandras Parentis (Alessandro Parenti) daro labai skirtingas išvadas apie senosios prūsų kalbos kirčiavimo pobūdį. Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad įrodymai apie senąją prūsų kalbą nėra iki galo išaiškinti ir iš esmės yra prieštaringi.Reikšminiai žodžiai: Prūsų kalba; Kirčiavimas; Old Prussian; Accentuation.