LTPer didelis generuojamas atliekų kiekis yra neefektyvių gamybos procesų, trumpo prekių gyvavimo laiko ir netvarių vartojimo modelių simptomas, todėl atliekų kiekius galima laikyti rodikliu, kaip efektyviai visuomenė išnaudoja žaliavas. Straipsnio tikslas yra pristatyti tyrimą, susijusį su atliekų mažinimu Lietuvoje pateikiant sėkmingus pavyzdžius iš pramonės, suteikti idėjų ir įkvėpimo vadovams, kompanijoms, ir visiems kitiems, dirbantiems atliekų mažinimo srityje. Lietuvos gamybinės įmonės patiria nuolat stiprėjantį spaudimą mažinti tvarkomų atliekų kiekius: atliekų užkasimas yra brangus ir jautrus aplinkosaugos aspektu; kanalizacinio dumblo paskleidimas ant žemės tampa vis nepopuliaresnis; reikalavimai griežtėja. Išeitis – mažinti gaminamų atliekų kiekį. Sektoriaus atliekų mažinimo (AM) efektyvumo analizės rezultatai rodo, kad visos Lietuvos pramonės šakos mažina atliekų kiekius. Kiekviena pramonės šaka turi specifines aplinkosaugos problemas, todėl siekiant pagerinti aplinkosauginį veiklos aspektą taikomi skirtingi AM metodai. Nuo 1993 m. Lietuvos kompanijos investavo 13,3 mln. eurų į atliekų mažinimo priemones, ir iš to sutaupo apie 8,5 mln. eurų per metus. Investicijų pelnas, o taip pat griežtesnė kontrolė padidino viešą sąmoningumą ir aukštesni atliekų tvarkymo kaštai įtvirtino atliekų kaip integralios gamybos proceso dalies suvokimą. Be finansinės ir ekonominės naudos įmonės gavo ir kitokios naudos: padidėjo susidomėjimas aplinkosauga ir atliekomis; įvyko apsikeitimas specifinėmis žiniomis; pradėta geriau suvokti veiklos operacijas ir kt.Reikšminiai žodžiai: Aplinkos vadyba; Aplinkosaugos vadyba; Atliekų mažinimas (WM); Atliekų minimizavimas; Atliekų minimizavimas (WM); Diegimas į industriją; Kaštų vertinimas; Lietuvos patirtis; Pramoninė gamyba; Sisteminis požiūris; Sisteminė prieiga; Vertinimo kaina; Cost evaluation; Environmental management; Implementation in industry; Lithuanian experience; Systems approach; Waste minimization; Waste minimization (WM).
ENWaste represents the loss of both material and energy resources. Because excessive waste generation is a symptom of inefficient production processes, low durability of goods and unsustainable consumption patterns, waste quantities can be considered as an indicator of how efficiently society uses raw materials. Therefore, good waste management begins with preventing waste from being generated. The objective of this paper is to present the work related to waste minimization in Lithuania by introducing successful examples from industry, to bring ideas and inspiration to authorities, companies, and others working in the field of waste minimization. The paper is supporting EU waste policy manifested in the EU waste strategy and the proposed Sixth Environmental Action Programme. Many enterprises are still unaware of the full costs of waste management. Therefore, by applying the methodology presented in the paper, companies could make substantial reductions in their waste, and therefore, disposal costs. Waste minimization (WM) often results in substantial savings through reduced purchasing costs and more efficient practices. It also has wide environmental benefits such as reduced energy consumption and less environmental pollution, conservation of natural resources and extension of valuable landfill capacity. Therefore, waste prevention should have the highest priority in waste strategies, as this is the only way to stop the growth of the amount of waste and reduce the loss of resources (EUC Bulletin 12, 1996). [text from author]