Socialiai atsiribojančių mokinių socialinės kompetencijos ypatumai

LTŠiuolaikinės visuomenės raidos sąlygomis socialinė žmogaus kompetencija tampa labai svarbi. Nors šiais klausimais pastaraisiais metais labai daug diskutuojama (vykdant šalies švietimo reformą moksleivių socialinės kompetencijos ugdymas laikomas vienu iš prioritetinių tikslų), socialiai atsiribojusių mokinių socialinės kompetencijos mokslinių tyrimų dar nėra daug. Dažniausiai mokslininkų dėmesys sutelkiamas ties išoriniu problematišku elgesiu, pasireiškiančiu nepaklusnumu, pernelyg dideliu, susikaupti trukdančiu aktyvumu arba agresyvumu. Tuo tarpu vidiniam problematiškam elgesiui, tokiam kaip depresija, nerimas, nebendravimas arba atsiskyrimas nuo kitų, skiriama daug mažiau dėmesio. Jei paieškotumėte nuorodų, pamatytumėte, kad mokslininkai ši reiškinį yra mažai ištyrę. Yra keletas koncepcijų, kurios susijusios su elgesio sutrikimais, tokiais kaip nemokėjimas bendrauti, bejėgiškumo jausmas arba mokymosi sutrikimai. Bet nė viena iš šių koncepcijų negali paaiškinti, kodėl kai kurie mokiniai patys socialiai atsiriboja. Pedagogine puse šis reiškinys kelia mokytojams susirūpinimą. Jie nuolatos klausia: Kaip elgtis su neaktyviais mokiniais, kurie nebendrauja, kurie atsisako dalyvauti bendroje klasės veikloje, kurie gyvena tarsi kitame pasaulyje, kai nė viena pedagoginė priemonė nebepadeda?. Tyrimu buvo siekiama surinkti informaciją, kuri padėtų geriau suprasti socialiai atsiribojančius mokinius, atskleisti jų socialinės kompetencijos ypatumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agresija; Depresija; Elgesys , mokykla; Mokytojai; Pedagoginė praktika; Socialiai atsiribojantys mokiniai; Socialinės kompetencijos; Aggression; Behavior; Depression; Pedagogical practice; School; Social competence; Social competences; Socially withdrawn pupils; Socially withdrown pupils; Teachers.

ENConceiving school as "inclusive" has changed the concerns of teachers and confronted them with many different challenges. Somehow those challenges may be extensive to those who work with teachers in training and feel the need to adequately prepare them to their pedagogical practice. Traditionally, researchers have focused, most of all, on excessive behaviours or externalizing behaviours (even if that terminology is arguable) such as oppositional defiant disorder or behaviour troubles, or attention-deficit hyperactivity disorder or aggressive behaviour such as bullying or others). The amount of studies on those fields were needed due to the nature of disruption that those behaviours introduce on classes or even on schools.But, such attention paid to disruptive behaviours left aside internalizing behaviours (even if, again that terminology is arguable) such as depression or anxiety disorders or non-collaborative behaviours or pupils who put themselves aside. That’s precisely on those pupils who self-isolated that we intent to focus. Scientifically that is an unknown phenomenon as search for references can easily show.There are several concepts that can touch that phenomenon such as lack of social competences, or learned helplessness or even learning disabilities. But it seems that neither of those concepts can explain by their own why some pupils self-isolated. On other hand, pedagogically, the phenomenon imposed itself to teachers as a matter of concern.Repeatedly, they ask: "How to deal with pupils who do not participate; who do not collaborate, who seems to live apart from school world when the pedagogical strategies we use seems to fail?" With this research we are trying to gather data that allow us to better know that phenomenon – socially withdrawn pupils. [From the publication]