Tarpukario Lietuvos ūkininkų sodybų erdvių ir želdinių formavimo ypatumai
LTStraipsnyje apžvelgiamos Lietuvos tarpukario vienkiemių sodybos, analizuojama jų erdvinė struktūra, želdinių išdėstymas, dekoratyvinių sodų ir gėlių darželių kompozicija, vaismedžių sodo, daržo ir apsauginių želdinių išdėstymas bei sodybų ryšys su agrariniu kraštovaizdžiu; siekiama supažindinti su atliekamais Lietuvos tarpukario vienkiemių sodybų mokslo taikomaisiais tyrimais ir jų analizės pagrindu atskleisti atskleisti tarpukario vienkiemių sodybų planinę-erdvinę struktūrą ir želdinių formavimo tradicijas. Daromos išvados: 1. Lietuvos tarpukario apskričių išleistuose kaimo statybos tvarkymui skirtuose įsakymuose besikeliantieji į vienkiemius nebuvo skatinami išsaugoti ir puoselėti etnografinių regionų medžiaginį paveldą, atsispindėjusį to meto pastatų apipavidalinimo, išdėstymo bei sodybų erdvių ir želdinių formavimo tradicijose. 2. Tarpukario antrojoje pusėje vienkiemių sodybos įgavo stačiakampio formą, taisyklingą planą bei erdvinę struktūrą, buvo tikslingai suplanuotos ir funkciškai patogios. 3. Tarpukario sodybose dekoratyvinis sodas įprasmintas kaip savarankiškas sodybos struktūrinis elementas, atliekantis estetinę, rekreacinę, socialinę, edukacinę ir kitas funkcijas. 4. Tarpukariu įkurtos ūkininkų sodybos neturi tokio glaudaus ryšio su kraštovaizdžiu kaip senosios vienkiemių sodybos.Reikšminiai žodžiai: Apželdinimas; Kraštovaizdžio architektūra; Lietuvos vienkiemių sodybos 1919-1935; Tarpukaris; Vienkiemiai; Ūkininkų sodybų sruktūra; Želdinių formavimas; Between-war period; Farms; Individual homesteads in Lithuania in 1919–1935; Lanscape architecture; Plantation formation; Planting; Structure of farmhouses.
ENThe article reviews Lithuanian interwar grange estates, analyses their special structure, location of green areas, decoration of gardens and flower compositions, arrangement of the fruit trees, garden and protective green areas as well as the relation of estates with agrarian landscape. The article also seeks to introduce scientific applied studies of interwar grange estates of Lithuania and to reveal the special structure and traditions of green area formation of interwar grange estates. The following conclusions are made: 1. Orders on the arrangement of rural construction adopted in interwar counties did not encourage persons moving to grange estates to preserve and foster the material heritage of ethnographic regions, which was reflected in traditions of decorating of buildings, arrangement and formation of estate areas and green areas. 2. In the second half of the interwar period, grange estates gained a rectangular form, a proper plan and special structure. They were functionally convenient. 3. Decorative gardens of interwar estates was considered to be an independent elements of the estate structure, which performed an aesthetic, recreational, social, educational and other functions. 4. Farmers estates established in the interwar period do not have such a close relation with landscape as old grange estates have.
