Mokyklos nelankymo priežastys, mastai ir pasekmių įžvalgos

LTMokyklos nelankymas – globalinė, socialinė visuomenės problema – pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą moksleiviai privalo įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki jiems sukaks 16 metų. Tačiau Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mokyklos nelanko ir nesimoko be oficialiai pateisinamų priežasčių nuo 4 iki 6 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Tyrimo tikslas – nustatyti mokyklos nelankymo Lietuvoje priežastis, mastus ir pasekmes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros studijavimas ir analizė, palyginamosios analizės metodas, apklausa (pedagogų ir mokinių grupinis anketavimas), dokumentų analizė. Tyrimų duomenys atskleidė, kad viena dažniausių mokyklos nelankymo priežasčių yra nenoras mokytis. Dažnai jis yra latentinis, apima faktines mokyklos nelankymo priežastis. Dažniausiai, pačių moksleivių nurodomos mokyklos nelankymo priežastys yra susijusios su žema mokymosi motyvacija, nenoru mokytis ir socialinėmis sąlygomis šeimoje. Mokyklos nelankymo ir ankstyvo pasitraukimo / pašalinimo iš švietimo sistemos grėsmės yra latentinio pobūdžio, jų tikrosios pasekmės atsiskleis vėliau. Su mokyklos nelankymu sietini neigiami reiškiniai: paauglių nusikalstamumas, alkoholizmo, narkomanijos plitimas, nedarbo didėjimas, socialinės atskirties grupių formavimasis. Mokyklos nelankymo problema reikalauja sisteminio, apimančio švietimo, socialinės, teisinės apsaugos ir kitų institucijų veiklą, sprendimo. Sprendžiant mokyklos nelankymo problemą, turėtų išvien bendradarbiauti visos su švietimo sistema susijusios institucijos ir asmenys.Reikšminiai žodžiai: Iškritimas iš mokyklos, prevencijos priemonės; Mokyklos nelankymas; Mokyklos nelankymo mastai; Mokyklos nelankymopriežastys ir pasekmės; Privalomas švietimas; Compulsory education; Ellimination from school; Nonattendance; Prevention; School non- attendance; School non- attendance causes and consequences.

ENNon-attendance at school is a global social problem. Pursuant to the Republic of Lithuania Law on Education, the learner must study according to primary and basic education curricula until the age of 16. However, the research conducted in Lithuania shows that 4–6 per cent of school-age children do not attend school and do not study without any formal excuse. The aim of the research is to identify the reasons, scope and consequences for non-attendance at school in Lithuania. The research methods include the study and analysis of scientific literature, comparative analysis, survey (group questionnaire for teachers and pupils), and document analysis. The data of surveys revealed that one of the main reasons for non-attendance at school is unwillingness to study. It is often latent and covers factual reasons for non-attendance. The most common reasons indicated by pupils are related to a low degree of motivation and unwillingness to study as well as the social situation in the family. The threats of non-attendance at school and early dropout/expulsion are latent in their nature and their actual consequences will show up at a later time. The following negative phenomena are related to non-attendance at school: teenage crime, alcohol and drug addiction, increase in unemployment, the formation of socially excluded groups. The problem of non-attendance at school requires a systemic solution that covers the activities of educational, social, legal protection and other institutions. A solution to this problem should be reached through cooperation of all institutions and persons related to the education system.

• Edukologijos pradmenys / Leonas Jovaiša. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2001. 276 p.
• Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčio mokinio įgalinimas skatinant dalyvavimą ugdymo procese / Renata Geležinienė. Specialusis ugdymas. 2011, Nr. 1 (24), p. 128-138, 139-149 (anglų kalba).
• Expression of tolerance and intolerance to different views among the young on the basis of social tension / Silva Rupkuvienė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2010, Nr. 7(1), p. 117-125.
• Mokyklos nelankymo priežastys / Pranas Dereškevičius, Violeta Rimkevičienė, Vilija Targamadzė. Vilnius : Žuvėdra, 2000. 230 p.
• Mokytojų veiklų, ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, tipologizavimas / Renata Geležinienė, Jonas Ruškus, Sigitas Balčiūnas. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 45-58.
• Nenoras mokytis - socialinis pedagoginis reiškinys / Liudmila Rupšienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2000. 219 p.
• Nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, gyvenimo būdo ypatumai ir nuostatos socialiam gyvenimui / Vida Gudžinskienė, Živilė Barkauskaitė Lukšienė. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 816-834.
• Pozityvioji socializacija / Giedrė Kvieskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 184 p.
• Socializacija ir vaiko gerovė / Giedrė Kvieskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2003. 249 p.