The Acquisition of Lithuanian verb morphology : a case study

LTKnygoje, parengtoje daktaro disertacijos pagrindu, pirmą kartą bandoma išsamiau aprašyti vieną iš lietuvių vaiko kalbinės kompetencijos raidos aspektų – veiksmažodžio morfologijos įsisavinimą. Knyga parašyta naudojantis mergaitės, vardu Rūta, pokalbių, įrašytų į garso juostas, analize amžiaus tarpsniu nuo 1;3.14 iki 3;5. Analizuojami duomenys nuo 1;7, kai Rūtos kalboje pastebima veiksmažodžio morfologijos įsisavinimo pradžia, iki 2;5, kai visos pagrindinės veiksmažodžio morfologinės kategorijos buvo įvaldytos. Pradžioje aptariami teoriniai darbo pagrindai, lietuvių veiksmažodžio sistema. Tyrimas pradedamas nuo morfologinių kategorijų įsisavinimo – 1;7 amžiaus Rūta pasakymuose panaudojama pirmąsias veiksmažodžio kategorijas. Pirmieji bendraties atvejai užfiksuoti 1;8 amžiaus, o būtojo ir būsimojo laiko formos – mėnesiu vėliau (1;9). Iš asmeninių formų tariamoji nuosaka Rūtos buvo įsisavinta vėliausiai. Dalyviai imti vartoti 1;9 amžiaus. Nagrinėjant asmens kategorijos įsisavinimą ryškiai matomas 3-ojo asmens dominavimas. Tiriant leksikos raidą matyti, kad intensyviausiai mergaitės žodynas turtėjo tarp 1;7 ir 1; 11. Tada mergaitės žodyne atsirado ne tik daug naujos leksikos, bet pastebima ir žodžių darybos ypatybių įvaldymo pradžia. Tyrime taip pat atskirai tiriamas priešdėlinių, sangrąžinių formų vartojimas, asmenuotės. Lyginant Rūtos ir su ja bendraujančių suaugusiųjų kalbą atskleidžiama, kad suaugusieji pritaiko savo kalbą prie vaiko kalbinės kompetencijos lygio, o gramatinių kategorijų santykinis kiekis suaugusiųjų pasakymuose kinta vystantis vaiko kalbinei kompetencijai.Reikšminiai žodžiai: Kalbos įsisavinimas; Lietuvių kalbos veiksmažodžio sistema; Lietuvių kalbos veiksmažodžio įsisavinimas; Morfologinių kategorijų distribucija; Morfologinių kategorijų įsisavinimas; Psicholingvistika; Vaiko kalba; Vaikų kalba; Veiksmažodis; Veiksmažodžio formų distribucija; Acquisition of Lithuanian verb; Child language; Language acquisition; Psycholinguistics; The Lithuanian verb system; The acquisition of language; The acquisition of morphological categories; The distribution of morphological categories; The distribution of verb forms; Verb.

ENIn the book which is based on a PhD thesis, the first ever attempt is made to describe in detail one of the aspects of a Lithuanian child’s linguistic competence development, i.e. mastering of the verb morphology. The book has been written using the analysis of the interviews with a girl Rūta which were recorded in audio tapes at the age from 1;3.14 to 3;5. The analysis of the data started from the age of 1;7 when the start of mastering of verb morphology in Rūta’s language was noticed and continued till 2;5 when all the main verb morphological categories were mastered. At first, the theoretical basis for the work and the Lithuanian verb system are discussed. The study starts from mastering of morphological categories, i.e. Rūta aged 1;7 used the first verb categories in her language. The first cases of the infinitive were recorded at the age of 1;8, and the forms of the past and future tenses a month later (1;9). In terms of personal forms, Rūta mastered the subjunctive mood the latest. Use of participles started at the age of 1;9. The analysis of mastering the person category clearly shows the prevalence of the third person. The study of lexical development revealed that the girl’s vocabulary expanded most from the age of 1;7 to 1;11. At that time, the girl’s vocabulary was supplemented by a lot of new lexis and the start of word building is noticeable. The study also looked separately into the use of prefixed, reflexive forms, and conjugations. The comparison of the language used by Rūta and the adults communicating with her revealed that the adults adapt their language to the level of the child’s linguistic competence, and the relative ratio of grammatical categories in the adults’ statements changes along with the development of the child’s linguistic competence.