Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimo diena kaip Tautos šventė

LTSvarbiausias valstybės švenčių politikos tikslas ir yra švenčiant vykdyti integracinę arba vienijančią funkciją dėl politinių tikslų palaikymo. Lietuvos Respublikos laikais (1918–1940 m.) piliečiai Tautos šventę šventė įvairiu metu: vasario 16-ąją, gegužės 15-ąją, rugpjūčio 15-ąją , o galiausiai rugsėjo 8-ąją. Diena, kuri vienu ar kitu laikotarpiu buvo parinkta Tautos šventei, labiausiai priklausė nuo politinės valdžios bei jos ideologijai arba pažiūroms artimos datos. Straipsnyje iškeliama ir gegužės 15-osios Tautos šventės pavyzdžiu patvirtinama hipotezė, kad valstybės šventė yra priemonė, kurią šalies valdžia inicijuoja telkti savo pačios vykdomos politikos rėmėjus. Pakeitusi vasario 16-osios Tautos šventę, gegužės 15-oji (Lietuvos Steigiamojo Seimo sušaukimo diena) taip pat buvo pagrįsta Lietuvos nepriklausomybės pagerbimo idėja ir parinkta dėl dviejų motyvų. Pirma, dėl nepriklausomybės elemento šioje datoje išlaikymo. Antra, dėl masiniams renginiams palankesnių oro sąlygų pavasarį. Oficialiai gegužės 15-osios šventė buvo panaikinta 1929 metais. Svarbiausia priežastis, nulėmusi gegužės 15-osios Tautos šventės išnykimą, buvo autoritarinei valdžiai nepriimtina šios dienos reikšmė, menanti demokratišką tradiciją. Gegužės 15-osios Tautos šventės pavyzdys patvirtino, kad valstybinė šventė buvo priemonė, kurią Lietuvos demokratiškų tradicijų valdžia naudojo savo politikai palaikyti. Kad ši šventė buvo politiškai apgalvotas įrankis, įrodė ir autoritariškų pažiūrų valdžios įsigalėjimas Lietuvoje. Ši valdžia pakeitė su demokratiškomis tradicijomis besisiejančią gegužės 15-osios Tautos šventės datą sau tinkamesne.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Steigiamasis Seimas; Pirmoji Lietuvos Respublika; Tautos šventė; Valstybinės šventės; Vasario 16-ji; First Republic of Lithuania; National Festival; State festivals; The 16th of February; The Lithuanian Constituent Assembly; The National Festival.

ENThe main aim of the national holiday policy is to perform the function of integration or unification in order to support political goals. In the Republic of Lithuania (1918–1940), citizens celebrated the Day of the Nation on different dates: 16 February, 15 May, 15 August, and finally 8 September. The date chosen for the Day of the Nation at one or another period mainly depended on the political authorities and the date close to their political ideology or viewpoint. The paper raises and proves a hypothesis on the basis of the Day of the Nation on 15 May, stating that a national holiday is a measure initiated by the authorities to rally the supporters of their pursued policy. Having replaced the Day of the Nation on 16 February, 15 May (the day of convening of the Lithuanian Constituent Assembly) was also based on the idea of commemorating Lithuania’s independence and chosen for two reasons. First, the independence element is preserved in this date. Second, spring weather conditions are more favourable for mass events. The holiday on 15 May was officially repealed in 1929. This could mainly be caused by the fact that the meaning of this day implying the democratic tradition was unacceptable to the authoritarian government. The example of the Day of the Nation on 15 May proved that a national holiday was a measure used by the Lithuanian democratic authorities to support their policy. The establishment of authoritarian government in Lithuania also proves that this holiday was a political instrument. This government replaced the date of the Day of the Nation on 15 May, which was associated with democratic traditions, with the date that was more suitable for it.