Aktualizuotos reikšmės ir norma

LTKalbos vienetų ar atskirų reikšmių aktualizacija yra dvejopa: stilistinė, susijusi su kalbėtojo intencija, ir vidinė, atsirandanti dėl reikšmių santykio. Neįprastos reikšmės aktualizavimą galėtų iliustruoti žodžių daryba ar sintagminiai santykiai. Paprastai tam tikru būdu aktualizuojama visa ar dalis reikšmės (įdainavo į vidų, išbambėjo pro duris). Tačiau sintagmiškai aktualizuotas reikšmes atpažinti sunkiau, nes nelengva nustatyti, kokia aktualizuoto vieneto reikšmės dalis priklauso sistemai (melstis į Dievą, barstyti taką smėliu). Galimybė aktualizuoti neįprastas reikšmes verčia atsargiai apibrėžti normą ir atsižvelgti į tai parenkant sakinius mokomiesiems tikslams, ypač kontrolinėms užduotims.Reikšminiai žodžiai: Aktualizuota reikšmė; Kalbos norma; Tipiškos ir netipiškos reikšmės; Vidinė aktualizacija.

ENThe actualisation of linguistic units or discrete meanings is twofold: stylistic, connected with the speaker’s intention, and internal, eventuating because of the relationship of the meanings. The actualisation of an unusual meaning might be illustrated by the words’ derivation (structure) or syntagmatic relationships. Normally all or part of the meaning is actualised in a certain way (įdainavo į vidų [‘sang into the interior’], išbambėjo pro duris [‘grumbled out the door’]). Therefore, syntagmatically actualised meaning is more difficult to recognise, since it is not easy to establish which part of the meaning of the actualised unit belongs to the system (melstis į Dievą [‘to pray to God’], barstyti taką smėliu [‘to sprinkle sand on the path’]). The possibility of actualising unusual meanings calls for caution in defining the norm and keeping it in mind when choosing sentences for teaching purposes, especially for assessed assignments.