Lietuviešu tautas reālijas latviešu avotos

LTKiekvienai tautai būdingos tam tikrą specifiką atspindinčios realijos, kurios išreiškiamos tikriniais žodžiais (asmenvardžiais, vietovardžiais) ir bendriniais žodžiais, kurie fiksuojami dvikalbiuose žodynuose. Nesutariama dėl kalbamojo leksikos sluoksnio pavadinimo - straipsnyje vartojamas terminas beekvivalentė leksika. Šie žodžiai, kaip ir jomis pavadintos realijos, sunkiai suprantami kitų kultūrų atstovams. Dar sudėtingiau būna juos perteikti kita kalba - ypatingai šia problema domimasi vertimo teorijoje. Straipsnyje nagrinėjama iš mokslinių, mokslo populiarinimo ir publicistinių tekstų latvių kalba apie Lietuvą ir lietuvius surinkta leksika. Tokia beekvivalentė leksika aptariama suklasifikuota pagal semantiką: liaudies istorijos realijos (jos atitinkamai suskirstytos į istorizmus ir aktualizuotą leksiką), Lietuvos etnografinių regionų ir jų gyventojų pavadinimai, lietuvių liaudies muzikos instrumentų, šokių ir dainų, tradicinių liaudies patiekalų ir gėrimų pavadinimai. Tyrimo eigoje nustatyta, kad dažniausiai lietuviški pavadinimai vartojami sulatvinti, t. y. pridedamos latviškos galūnės. Šių žodžių reikšmės komentuojamos (tai daroma skliaustuose arba išsamiau tekste, taip pat išnašose). Tačiau kartais tokių komentarų nėra - tai rodo, kad adresantas (straipsnio autorius) mano, kad adresatui (potencialiam skaitytojui) ši leksika yra suprantama. Konstatuotina, kad trūksta teorinių nuostatų, kaip turėtų būti perteikta tokia beekvivalentė leksika. Iš dalies tai priklauso nuo teksto, kuriame ji vartojama, stiliaus, bet ne mažiau - nuo autoriaus nuovokos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvija (Latvia); Tauta; Latvia; Nation.

ENEach nation characterizes with realities, reflecting certain specifics, expressed by proper nouns (personal names, place-names) and appellatives, registered in bilingual dictionaries. Scholars do not reach the agreement regarding the name of the layer of the spoken lexis – the terms, used in the article is equivalent-less lexis. The words, as the realities, denoted by them, are difficult to understand to representatives of other cultures. To express them in another language is even a more difficult task, the problem is especially tackled upon by the theory of translation. The article examines the lexis, collected from the scientific and publicist texts on Lithuania and Lithuanians, written in the Latvian language. Such equivalent-less lexis is discussed classified according to semantics: the realities of folk history (randomly classified into historicisms and actualized lexis), names of Lithuania’s ethnographic regions and their residents, names of Lithuanian national musical instruments, songs and dances, traditional national dishes and drinks. During the study it was established that most frequently Lithuanian names are made Latvian, i. e. Latvian endings are attached to them. The meanings of the words are commented on (in brackets or comprehensively in the text or at the footnotes). However sometimes no comments are present, which shows that the addresser (the author of the article) is of the opinion that the addressee (the potential reader) understands the lexis. It is stated that there is a lack of theoretic provisions on how such equivalent-less lexis should be rendered, which, in part, depends on the style of the text, in which the lexis is used and also, to no lesser extent – on the perception of the author.