Apie mįslingąją Wolfenbüttelio postilę ir jos kalbą

LTDarbas skirtas Wolfenbüttelio Postilės kalbos analizei. Autorius aptaria Wolfenbüttelio Postilės atsiradimo aplinkybes, jos struktūrą, bendrąsias kalbines ypatybes, jos kalbos ištirtumą. Teigiama, kad dialektologinė Postilės teksto analizė patvirtino teiginį, kad tą tekstą sudaro tarmių mišinys. Straipsnio autoriaus įsitikinimu, tokio kilmės požiūriu heterogeninio teksto negalėjo sukurti vienas asmuo, net jeigu jis būtų ilgą laiką pragyvenąs jam svetimų tarmių plotuose. Atlikta analizė aiškiai parodė, kad Postilės kalbą sudaro du svarbiausi tarminiai klodai: pietų aukštaičių ir vakarų aukštaičių. Be to, dar yra gana gausus žemaitiškas klodas ir palyginti nemaža kuršių, kuršininkų kalbos elementų. Autorius išsamiai aptaria kiekvieną klodą, pažymėdamas visus variantus ir galimą jų kilmę. Keldamas klausimą, kuris – pietų ar vakarų aukštaičių - klodas yra pirminis, autorius teigia, kad prūsijos kalbinė situacija verčia manyti, jog pirminis buvo pietų aukštaičių klodas, nes Prūsijoje pietų aukštaičių tarmės nėra, todėl vakarų aukštaičių tarme išverstus pamokslus perdirbinėti vietos gyventojams svetima pietų aukštaičių tarme būtų buvę nelogiška. Konstatuojama, kad lieka neaiškus ne tik Wolfenbüttelio Postilės pirmykščio teksto į pietų aukštaičių tarmę vertėjas, bet ir galutinai neįrodytas to teksto kalbos svarbiausias vakarietintojas. Autorius teigia, kad dėl vienodo nosinių balsių žymėjimo Wolfenbüttelio Postilėje ir Bretkūno Biblijos rankraščiuose teksto vakarietintoju linkstama laikyti Joną Bretkūną, tačiau įrodymų šiai prielaidai trūksta.Reikšminiai žodžiai: Wolfenbiutelio postilė; Dialektologija; Wolfenbüttel Postilla; Dialectology.

ENThe findings based on the dialectological analysis of the language of the "Postilla" suggest distinguishing between two basic dialect sources, namely Southern Aukštaitish and Western Aukštaitish. Moreover, a significant influence of the Žemaitish dialect and traces of the Curonian (Lith. kuršiai or kuršininkai) language can also be seen. The primary source is the Southern Aukštaitish dialect, the geographical extension of which must have been to the south-western part of the present day area of this dialect and it may have reached south-eastern Belorussia, where Lithuanian is no longer spoken today. The unknown translator of the Postilla into Lithuanian must have been born in this area and only later he moved to Prussia. As the Southern Aukštaitish dialect was not used in Prussia, the translation was not acceptable and someone started to adapt the text to the Western Aukštaitish dialect (especially to its southern variety). The local Lithuanian, Jonas Bretkūnas, might have undertaken this task. The Žemaitish dialect data come from the variety of Žemaitish used in Prussia but not from Žemaitish spoken in the state of Lithuania. The presence of the given data might have resulted from the fact that the person responsible for the adaptation of the language of the Postilla was influenced by the Žemaitish dialect. Jonas Bretkūnas was the person. The same explanation is applicable to the occasional Curonian data, which are related to Prussia where Curonian was spoken at that time. [From the publication]