Lie. (ž.) veřpelė

LTStraipsnyje plačiau aptariama žemaičių žodžio verpelė „statin(ait)ė“ skolinimosi istorija ir kilmė. Sukaupta informacija apie žodį verpelė leidžia atsekti jo skolinimosi kelius. Straipsnyje pateikiamas latvių verpele apibūdinimas leidžia įsitikinti, kad nėra nei formalių, nei semantinių, nei geografinių kliūčių, kurios neleistų iš šito žodžio kildinti verpelė. Žodis, iš kurio galėtų būti kilęs latvių verpele, o iš jo ir lietuvių verpelė, šiaurės germanų kalboms gerai pažįstamas. Tai senosios islandų verpiu „(žaidžiamasis) kub(iuk)as; vandens (ar gėrimų) indas, statinaitė“, senosios švedų värpil „statinaitė, šulikė“, norvegų verpil „statinaitė“. Tai tik kiek kitoniška atmaina iš esmės to paties vedinio (iš germanų *werp-a- „mesti“: werfan, verpa ir kt.), kurio kitas atstovas yra K. Būgos minėtas vokiečių Würfel, nors šiaip nurodant šiaurės germanų žodžio artimiausius atliepinius ne sykį pradedama (dėl kaitos) nuo senosios anglų wyrpel „(už)metamoji šikšnelė (prie sakalo kojos)“. Šiaurės germanų žodžio ekspansyvumą, skverbimąsi į gretimas negermanų kalbas reikšme „statin(ait)ė“ rodo ir lapių fārpal „statinė“ (iš norvegų). Baltai tą statin(ait)ės pavadinimą gal bus gavę jau ne iš bendrosios šiaurės germanų kalbos, o veikiau iš vėlesnės švedų – taip lyg leistų manyti skolinio šiek tiek didesnis fonetinis artumas su švedų tarminiu värpäl. Kalbant apie dounininkų verpelė gal net geriau būtų įžiūrėti ne latvių, o kuršių tarpininkavimą ir jį vadinti ne leticizmu, o kuronizmu (kuršybe).Reikšminiai žodžiai: Skoliniai; Loans.

ENThe paper widely discusses the borrowing history and the origin of the Samogitian word verpelė [cask]. Accumulated data about the word verpelė allow tracing back its borrowing. The definition of Latvian verpele presented in the paper convinces that there are neither formal nor semantic nor geographic obstacles to originating verpelė from this word. The word from which Latvian verpele and in turn Lithuanian verpelė could have originated is well known in Northern Germanic languages. This is the Old Icelandic verpiu [block; water (or drink) vessel, cask], Old Swedish värpil [cask, barrel], Norwegian verpil [cask]. It is a little bit different variant of basically the same derivative (from Germanic *werp-a- [throw]: werfan, verpa, etc.), the other representative of which is German Würfel, mentioned by K. Būga, although while indicating the closest equivalents of the North Germanic word the first one to mention (due to a shift) is Old English wyrpel [a piece of tanned leather (at the falcon’s leg)]. Sami fārpal [cask] (from Norwegian) also shows the expansive character of the Northern Germanic word and spread into neighbouring non-Germanic languages with the meaning of cask. The Baltic languages could have taken this name for a cask not from the general Northern Germanic language, but rather from later Swedish – at least this can be assumed by a greater phonetic affinity of the loanword to the Swedish dialectal word värpäl. With regard to Samogitian dounininkai subdialect word verpelė, it could have been taken from Curonian rather than Latvian.