LTŠio straipsnio tikslas – remiantis to meto periodine spauda, archyviniais dokumentais ir, žinoma, Seimo posėdžių stenogramomis, kiek kitokiu rakursu pažvelgti į Steigiamojo Seimo žydų frakcijos veiklą, t. y. žydų tautos atstovų bandymus įgyvendinti išankstinę nerašytą politinę programą ir įstatymais reglamentuoti ginamas tautines teises patiems tapus įstatymų leidėjais. Šie bandymai iš dalies atskleidė žydų motyvus ir naudotus svertus. Garsaus advokato, Steigiamojo ir II Seimo nario, žydų tautos tarybos pirmininko Simono Rozenbaumo 1918 m. pabaigoje Vilniuje suorganizuotoje Lietuvos sionistų konferencijoje ištarta frazė „Įstatymas teisių dar negarantuoja“ bene geriausiai apibūdina žydų frakcijos veiklą ir realijas Steigiamajame Seime. Joje susipina Lietuvos žydų bendruomenei atstovavusiųjų siekiai, veiksmų programa ir, deja, istorija virtusi tikrovė. Būdami pozicijoje Steigiamojo Seimo metu, žydų tautinės mažumos atstovai leido įstatymus. Kuriant ir svarstant įstatymus jie dalyvavo tiesiogiai ir betarpiškai, ištikimai gindami tautinius interesus, neretai sutampančius su „žydų gatvėje“ dominuojančių politinių lyderių nuostatomis. Deja, pralaimėjimų būta daugiau nei laimėjimų. Keičiantis politinei konjunktūrai tarptautinėje arenoje ir stabilizuojantis padėčiai šalies viduje, žydų frakcijai liko labai ribotas politinių priemonių arsenalas, siekiant suteikti svorio savo argumentams. Teoriškai tautinių mažumų teisė į kultūrinę autonomiją Konstitucijoje buvo užfiksuota, tačiau jos įgyvendinimas praktikoje priklausė nuo interpretuojančiųjų pozicijos.Reikšminiai žodžiai: Folkistai; Idiš; Konstitucija; Lietuvos konstitucija 1922 m.; Lietuvos steigiamasis seimas; Lietuvos žydai; Religiniai ortodoksai; Sionistai; Steigiamasis Seimas; Žydų autonomija; Žydų frakcija; 1922 Lithuanian Constitution; Constitution; Folkists; Jewish authonomy; Jewish autonomy; Jewish faction; Lithuanian Constituent Assembly; Lithuanian Jews; Religious Orthodoxy; The Constituent Seimas; Zionists.
ENBased on the contemporary periodical press, archival documents and definitely stenographs from the Seimas sittings, the paper aims to have a different perspective on the activities of the Jewish political group at the Constituent Assembly, i.e. their attempts to implement the preliminary unwritten political programme and legally regulate the protected national rights after they become legislators. These attempts partially revealed Jewish motifs and the levers used. The phrase “Law does not yet guarantee the rights” expressed by Simon Rosenbaum, a famous lawyer, member of the Constituent Assembly and the Second Seimas and Chairman of the Jewish Council, at the Lithuanian Zionist Congress in Vilnius at the end of 1918, almost best describes the activities of the Jewish political group and relevant issues at the Constituent Assembly. It combines the aspirations of the representatives of the Lithuanian Jewish community, their action programme and, unfortunately, the reality that became history. Being in the position at the Constituent Assembly, the Jewish representatives adopted laws. They participated directly in the drafting and deliberation of laws, faithfully defending the national interests which frequently coincided with the attitudes of the political leaders dominating in the “Jewish street”. Yet there were more losses than victories. Upon the change of political conjuncture on the international arena and the stabilising situation within the country, the Jewish political group was left with a very limited arsenal of political measures in order to give weight to their arguments. The right of ethnic minorities to cultural autonomy was theoretically stipulated in the Constitution; however, its practical implementation depended on the position of interpreters.