LTStraipsnio tikslas yra nustatyti problemas, kylančias valdant žemės ūkio paskirties žemę ir po nuosavybės teisių į žemę atstatymo. Reorganizuojant žemės plotus, kuriems buvo taikyta restitucija ar kurie buvo kitaip įsigyti, iniciatyva priklauso tik patiems žemės savininkams. Privati žemės ūkio paskirties žemė pervedama tiems žemės ūkio subjektams, kurie didina savo žemės valdas. Tačiau nemaža dalis plotų perdalinama ir reorganizuojama, kad ant jos būtų galima statyti objektus, nesusijusius su žemės ūkiu. Šios tendencijos sukelia kainų skirtumus tarp žemės, perkamos ilgalaikei žemdirbystei ir žemės, kuri potencialiai gali būti panaudota gyvenamųjų namų ar kitai statybai, ypač priemiestinėse ar poilsio zonose. Dėl ūkių formavimo ypatybių žemės reformos metu, didelė dalis žemės ūkio žemės, ypač regionuose, kur dirvos prastos, nenaudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir yra apleista, kai kita dalis naudojama ekstensyviai. 2007 m. neprižiūrimos žemės plotai sudarė 19–20 proc. visos žemdirbystei naudojamos žemės Lietuvoje. Siekiant išspręsti šias problemas teisinėmis priemonėmis, reikia įteisinti reikalavimus, kurie leistų ekonomiškai motyvuoti žemės savininkus vykdyti statybas žemėse, kurios mažiau tinka žemdirbystei, ir suteiktų prioritetus projektams, kurie padidintų žemės valdų kompaktiškumą ūkiuose, gaminančiuose komercinę produkciją. Siekiant padidinti ariamos žemės ir pievų naudojimo intensyvumą, siūloma: inventorizuoti apleistą žemę, efektyviai kontroliuoti valstybinės žemės naudojimą, per mokesčius skatinti apleistos žemės naudojimą ir pan.Reikšminiai žodžiai: Racionalus žemės naudojimas; Žemės valdymas; Žemės ūkio paskirties žemė; Žemėtvarka; Agricultural land; Land management; Rational land use.
ENThe article presents analysis of situation with agricultural land in Lithuania and need for its further arrangement after the main land privatization activities are completed. Based on land management projects of the land reform, over 3 mil. ha of agricultural land parcels were formed and legitimized as private ownership. Parcels of such land are actively transferred to new owners, get subdivided, partitioned or otherwise reshaped. Due to the land management activities that involve changing of prime land use, agriculture loses ~2 thous. ha of land used for farming each year. Article gives suggestions on how the legal acts must facilitate rational forming of land tenures for farms, straiten decomposition and diminishing of arable land plots, and protect productive agricultural areas from their self-afforestation or from turning them into residential areas. Land management issues also involve regulation of rational land use. In 2005, about 650 thous. ha of agricultural land in Lithuania was not used for agricultural production, and part of land for meadows, pastures and perennial grass was used extensively. Article presents proposals for applying such juridical, economical and organizational measures which would encourage landowners of not cultivated land to transfer this land or lease it to agricultural entities and to comply with the recommendations set it area planning documents. [text from author]