Kelios rytų aukštaičių širvintiškių ir pietų panevėžiškių tarmių vokalizmo ypatybės

LTStraipsnyje apmąstomas širvintiškių ir pietų panevėžiškių tarmių skiriamųjų kriterijų klausimas. Tarmių skiriamuoju požymiu laikomas nevienodas trumpųjų žodžio galo balsių a, e, i, u tarimas. Teigiama, kad širvintiškiai šių balsių nesuplaka, vadinasi, išlaiko visus keturis. Pietų panevėžiškiai juos suplaka į vieną balsį. Iš tikrųjų dauguma širvintiškių keturių trumpųjų balsių žodžio gale neturi. Senasis trumpasis žodžio galo a širvintiškių tarmėje išlaikomas tik atviroje galūnėje esamojo laiko a kamieno veiksmažodžių III asmenyje (bėga, dirba) ir bevardės giminės formose, taip pat moteriškosios giminės vardažodžių vienaskaitos šauksmininko linksnyje. Širvintiškių tarmės pietinėje dalyje (apie Musninkus, Čiobiškį) turimi visi keturi trumpieji balsiai: dirba, vaikas, vaike, turi, gražu), bet šioje vietoje tarminė tradicija išlaikyta labai prastai, žmonės stengiasi kalbėti bendrine kalba, tačiau kalboje girdimas ryškus lenkiškas akcentas. Taigi širvintiškių ir pietų panevėžiškių žodžio galo trumpieji balsiai skiriasi gana nedaug. Praktiškai šios dvi tarmės skiriamos pagal senojo trumpojo a tarimą žodžio gale. Atrodo, kad kai kuriose pietų panevėžiškių šnektose žodžio galo a ir u galutinai suplakti visai neseniai. Todėl šių tarmių skiriamuoju kriterijumi galima laikyti nekirčiuoto senojo a tarimą: širvintiškiai yra žalininkai, o pietų panevėžiškiai – ne žalininkai, kaip ir šiaurės panevėžiškiai). Toks skiriamasis kriterijus būtų ryškus ir nedviprasmiškas, o abiejų tarmių teritorija dėl to nepasikeistų.Reikšminiai žodžiai: Tarmės; Rytų aukštaičiai; Širvintiškių tarmė; Panevėžiškių tarmė; Dialects; East Aukštaitish dialect; Širvintiškiai subdialect; Panevėžiškiai subdialect.

ENThe article considers the matter of distinctive criteria of the Širvintiškiai and Southern Panevėžiškiai dialects. Different pronunciation of short a, e, i, u vowels at the end is regarded as the distinctive feature of the dialects. It is claimed that the Širvintiškiai dialect does not fuse these vowels, that is maintains all four. The Southern Panevėžiškiai dialect fuses the four into one vowel. In fact the majority of the Širvintiškiai dialect users do not have four short vowels at the end. The old short a at the end of the word is maintained in the Širvintiškiai dialect only in open inflection of the 3rd person for a-stem verbs in the present tense (bėga, dirba) and in neuter gender, also singular vocative of proper nouns in feminine gender. Southern part of the Širvintiškiai dialect (around Musninkai, Čiobiškis) have all four short vowels (dirba, vaikas, vaike, turi, gražu), but here the tradition has been preserved very poorly, people try to use standard Lithuanian with, however, pronounced Polish accent. Short vowels at the end in the Širvintiškiai and Southern Panvėžiškiai dialects differ only slightly. Essentially these two dialects can be distinguished by the pronunciation of the old short a at the end. It seems that in some Southern Panevėžiškiai speeches a, u at the end were finally fused only recently. That is why the pronunciation of the old unaccented a should be the seen as a criterion distinguishing the two dialects: the Širvintiškiai are “žalininkai” and Southern Panevėžiškiai not “žalininkai” just like the Northern Panevėžiškiai. This distinctive criterion would be significant and unambiguous, and the territory of the two dialects would not change because of this.