O pewnych wizjach wyzwolenia Wilna
LTStraipsnyje analizuojami XX amžiaus lenkų ir lietuvių nacionalistiniai diskursai dėl Vilniaus priklausomybės. Apžvelgiamos Česlovo Milošo ir Tomo Venclovos mintys apie miesto daugiakultūriškumą, aptariami XX a. antrajame-trečiajame dešimtmetyje lenkų ir lietuvių spaudoje pasirodę straipsniai, tarpukario įvairių politinių grupių diskusijos, taip pat ir pokarinis lenkiškasis sentimentų „prarastai žemei“ diskursas. Atskiras dėmesys skirtas Kazio Puidos knygai „Geležinis vilkas“ (1927), analizuojamas jos turinys, kūrinys vertinama kaip netikėtos diskusijos su lenkų politiniu bei kultūriniu diskursu atspindys. Straipsnis baigiamas dabartiniais pokyčiais, vykstančiais Lietuvos sostinėje, atskirų istorijos bei kultūros paminklų atkūrimo vertinimu. Autorė grįžta prie vienintelio perspektyvaus daugiakultūrio daugelio tautų miesto diskurso.Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Lenkai; Lenkų ir lietuvių santykiai; Lenkų nacionalizmas; Lietuviai; Lietuvių nacionalizmas; Nacionalistinis diskursas; Vilniaus išvadavimo problema; Vilniaus klausimas; Vilnius; Lithuanian; Lithuanian Nationalism; Lithuanian-Polish Relations; Multiculturalism; Nacionalistic discourse; Poles; Polish Nationalism; Vilnius; Vilnius Issue; Vilnius liberationproblem.
ENThe article analyses Polish and Lithuanian nationalist discourses in the twentieth century concerning the national identity of Vilnius. It provides an overview of the thoughts of Czesław Miłosz and Tomas Venclova about the multiculturalism of the city, discusses articles that appeared in the Polish and Lithuanian press during the oneties and twentieths of the twentieth century, discussions of various political groups in the interwar period as well as the post-war Polish discourse of sentiments to “the lost land”. Special attention is paid to the book Geležinis Vilkas by Kazys Puida (1927), its contents are analysed and the work is assessed as a reflection of the unexpected disucssion with the Polish political and cultural discourse. The article is completed with current changes occurring in the Lithuanian capital city and assessment of the restoration of various historical and cultural memorials. The author reverts to the only viable discourse of Vilnius as a multi-cultural, multinational city.
- Stosunki narodowościowe na Wileńszczyźnie w latach 1920-1939 / Joanna Januszewska-Jurkiewicz. Katowice : Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2010. 710 p.
- Vilniaus vaizdinys Vilnių vaduojančioje Lietuvoje / Dangiras Mačiulis. Acta litteraria comparativa. 2009, Vol. 4, p. 80-97.
