Z "małej ojczyzny" - folklor w "Dolinie Issy" Czesława Miłosza

• Iš "mažosios tėvynės" - folkloras Czesławo Miłoszo "Isos slėnyje"
• From the "little homeland" - Czesław Miłosz’s folklore in "The Issa Valley"

LTC z. Miłoszas tiesiogiai taip ir nepateikė „Isos slėnio“ (išėjusio 1955 metais Paryžiuje) interpretacijos rakto, nors teigė, kad romanas turi „slaptą šifrą“ ir jam yra atlikęs „autoterapijos“ funkcijas, siekiant susigrąžinti kūrybines galias emigracijoje. Galbūt vienas iš raktų galėtų būti folkloro klodų, užfiksuotų romane, analizė. Miłoszo „Isos slėnyje“ gausu senovės baltų kultūros apraiškų ir „mitologinio mąstymo“, čia, pasak autoriaus, sukurtas „mitinis pasaulis“. „Isos slėnyje“ akivaizdi mitinė gamtos ir visuomenės samprata, kuriai būdingas dualizmas. Miłoszas mini mitinių dangaus būtybių: dievo, Perkūno susipriešinimą su chtoniškąja būtybe – velniu (gebančiu įsikūnyti įvairiais pavidalais: juodos kiaulės, ožio, vokietuko). Kartu jis kalba ir apie jų bendradarbiavimą kuriant pasaulį (tuo paaiškinama pasaulio dualistinė prigimtis). Velniui artimi muzikantai, poetai – žmonės, savo įkvėpimą gavę iš ano, mitinio, mirusiųjų pasaulio, su kuriuo jie bendradarbiavo. Miłoszo kūryboje gausu poeto kaip mediumo, poeziją diktuojančio demono motyvų. Kitos romane minimos dievybės – tai „pasaulio motina“ Saulė, Aušrinė, deivė Verpėja, pusdievis Ragutis, „mažoji Lietuva“. Daug dėmesio skiriama vandens, medžių, ugnies ir ypač žalčio kultui, kuris dažnai minimas ir kituose Miłoszo kūriniuose. Svarbus vaidmuo tenka dainoms – jos cituojamos arba perpasakojamos. Romane vartojama daug lituanizmų. „Isos slėnyje“ nemažai ir netiesioginių mitologinio pasaulio atspindžių, pavyzdžiui, archaiškų trinarių pasaulio struktūrų, pasaulio medžio ir kitų motyvų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Isos slėnis"; 20 a. antros pusės lenkų literatūra; Czeslawas Miloszas; Tautosaka; Lenkų literatūra; Lenkų proza; Lietuvių folkloras; Mitinis pasaulis; Romanas; Česlovas Milošas; "The Issa Valley"; Czeslaw Milosz; Folklore; Lithuania; Lithuanian folklore; Mythical world; Novel; Polish literature; Polish literature of the second half of the 20th century; Polish prose.

ENCzesław Miłosz did not disclose directly the interpretation key of "The Issa Valley" (published in Paris in 1955), although claimed that the novel contains a "hidden code" and had performed functions of "autotherapy" to regain his creative power while being outside his homeland. One of the keys could possibly be the analysis of the folklore layers found in the novel. In "The Issa Valley" by Czesław Miłosz there are a lot of manifestations of the culture of the ancient Balts and "mythological thinking". According to the author, there is created a "mythical world". "The Issa Valley" contains an obvious mythical conception of the nature and society characterized by a duality. Milosz mentions the encounter of the mythical creatures of heaven – god Perkūnas – with the Devil (able to personate other creatures: e.g. black pig, goat). The author also presents their cooperation while creating the world (this explains the dual nature of the world). Musicians, poets, i.e. people who got their inspiration from another, mythical world of the dead, are akin to the Devil. In Milosz‘s works there are many motives of a poet as a medium or a demon dictating poetry. Other deities mentioned in the novel are Saulė, Aušrinė, Verpėja, Ragutis, "little Lietuva". A lot of attention is paid to the cult of water, trees, fire and whipsnake, which are also found in other works of Czesław Miłosz. Songs also play a very important role – they are either quoted or narrated. There are also many lithuanisms in the novel as well as quite a lot of indirect reflections of the mythological world, e.g. motives of the archaic trinomial structure of the world. [From the publication]