Dzūkų smuikininkų repertuaras

LTStraipsnyje siekiama nustatyti, kokių žanrų ir tipų kūriniai sudaro dzūkų liaudies smuikininkų repertuarą, atskleisti visos Dzūkijos ir atskirų jos kraštų repertuaro savitumus, apibrėžti pokyčių tendencijas. Taikomi analizės ir tipologinio lyginimo metodai. Dzūkų smuikininkai išlaikė daug senųjų tradicinių šokių, maršų ir apeiginių dainų, verkavimų, giesmių. Nustatyta visai Dzūkijai ir atskiriems jos raštams būdingas smuikininkų repertuaras: šokiai („Sukčius“, „Tancius“, „Kepurėlė“, „Tai vikiai, tai grikiai“, „Serbinta“, Skepetinė“), maršai, vestuvių ir Velykų lalavimo dainos. Šiaurės ir Pietų Dzūkijai priskiriamo arealo dalyse smuikininkų repertuaras turi bendrumų, bet esama ir akivaizdžių skirtumų, leidžiančių kalbėti apie atskiras kultūrines-etnografines sritis (Rytų Aukštaitiją ir Dzūkiją) ir muzikinius dialektus.Senųjų Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos smuiku griežiamų apeiginių dainų, raudų ir šokių melodikos sąsajos liudija šiame areale gyvavusią vientisą tradiciją. Naujesnis repertuaras rodo įvairiais istoriniais laikotarpiais vykusius lietuvių, baltarusių (gudų) ir ukrainiečių instrumentinės muzikos tarpusavio mainus. Šimtmečiais trunkanti dzūkų kaimynystė su baltarusiais ir lenkais nulėmė stipresnes nei kitur Lietuvoje sąsajas su slavų instrumentine muzika. Kita vertus, Dzūkijoje buvo paplitę ir įvairių Vakarų bei Šiaurės Europos tautų kilmės šokiai. Dzūkija yra rytinė „Angelčiko“, „Pranavados“ ir džigo paplitimo riba. Pastaraisiais dešimtmečiais liaudies smuikininkų repertuare vyrauja polkos, daugėja valsų ir individualios kūrybos dainų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Angelčikas; Dainos; Dzūkai; Giesmės; Kepurinė; Liaudies smuikininkų repertuaras; Maršai; Melodiniai tipai; Pranavada; Repertuaro kaita; Sukčius; Tancius; Šokiai; Žanrų grupės; „Angelčikas“; „Kepurinė“; „Pranavada“; „Sukčius“; „Tancius“; "Angelčikas"; "Kepurinė"; "Pranavada"; "Sukčius"; "Tancius"; Angelčikas; Change in the repertoire; Dances; Dzūkians; Genre groups; Hymns; Kepurinė; Marches; Melodic types; Pranavada; Repertoire of folk fiddlers; Songs; Sukčius; Tancius.

ENThe article’s goal is to determine the genres and types of musical compositions of the Dzūkai folk iddlers’ repertoire, to reveal the peculiarities of the whole region of Dzūkija and its separate parts as well as to define the tendencies of the changes. The research methods used are analysis and typological comparison. The Dzūkian iddlers have preserved many old traditional dances, marches and ritual songs, laments and hymns. The repertoire characteristic of the iddlers of the region and its separate parts has been determined: dances ("sukčius", "tancius", "kepurėlė", "Tai vikiai, tai grikiai", "serbinta", "skepetinė"), marches, wedding and Easter songs. In the northern and southern part of the area attributed to Dzūkija the iddlers’ repertoire has much in common; however, marked diferences also exist which makes it possible to speak of separate ethnographic regions (Eastern Aukštaitija and Dzūkija) as well as musical dialects. The links between the old music for iddle of Eastern Lithuania and Western Belarus (ritual songs, laments, old dances) testify to the existence of old common tradition. A later repertoire over diferent historical periods shows the mutual links between Lithuanian and Belarusian instrumental music. The Dzūkai, Belarusians and Poles have been neighbours for many centuries which determined stronger links with Slavic culture of instrumental music there than anywhere else in Lithuania.On the other hand, dances that came from various western and northern European nations were widely spread over in Dzūkija, which is the eastern border of the area where the "angelčikas" (anglaise), "pranavada" (francaise) and the jig are spread. During the last decades, folk iddlers have played almost only the polka; however, the number of waltzes and songs written by performers is increasing. [From the publication]