Lietuvių ir latvių tarmės: terminija ir žodynai

• Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas. Šiauliai: Discens, 2005. P. 112-123
• Vėliau paskelbta leidinyje: Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės / Regina Kvašytė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 305-319

LTVienas iš straipsnio tikslų – sugretinti kai kuriuos terminus, vartojamus dviejų gyvųjų baltų kalbų dialektologijoje (tarmėtyroje). Kitas tikslas – apžvelgti išliekamąją vertę turinčio rašytinio palikimo dalį – tarmės žodynus. Ir lietuvių, ir latvių kalbose pastebima nemaža šios kalbos mokslo atšakos terminijos įvairovė. Tam tikroje teritorijoje vartojama kalbos atmaina lietuvių kalba vadinama graikų kilmės terminu dialektas, kurį atitinka sinonimiškas savos kalbos terminas tarmė, o smulkesnės atmainos – lietuviškais terminais patarmė, šnekta, pašnektė. Savo ruožtu latvių kalboje atitinkamai tarptautinis terminas dialekts, o smulkesnei atmainai, t. y. patarmei pavadinti latviškos kilmės darinys izloksne. Kitoms teritorinėms kalbos atmainoms latvių kalba vientisinių terminų neturi, todėl vartojami žodžių junginiai izlokšņu grupa, izloksnes variācija. Skirtingų nuomonių esama dėl pačių lietuvių ir latvių tarminės leksikografijos leidinių bei jų priskyrimo tam tikrai – bendrųjų ar specialiųjų – žodynų grupei. Tarmių žodynų tipai plačiai nagrinėti bei išsamiai aprašyti abiejose kalbose. Norint parengti ir išleisti kurios nors tarmės ar smulkesnės jos atmainos leksikos sąvadą, tarmių žodyno tipo pasirinkimą lemia tarminės leksikos įvairovė bei jos gausa ir žodynų autorių nuostatos bei tikslai. Kol kas konstatuotina, kad tarmine leksikografija abiejose kalbose domimasi vis labiau – iš viso iki 2005 metų išleista šeši tarmių žodynai lietuvių kalba ir keturi latvių kalba. Tačiau ir lietuvių, ir latvių dialektologai turi daug dar neišnaudotų galimybių rengti tarmių žodynus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmės žodynas; Tarminė leksika; Išsamusis žodynas; Diferencinis žodynas; Lietuvių tarmės; Latvių tarmės; Dictionary of dialect; Dialectal lexis; Comprehensive dictionary; Differential dictionary; Lithuanian dialects; Latvian dialects.

ENOne of the aims of this article is to bring together some terms used in the field of dialectology (dialect studies) in the surviving Baltic languages. Another aim is to review the residual value of the written legacy – dialect dictionaries. In both Lithuanian and Latvian there is a noticeable variation of terminology in this field of linguistic science. In Lithuanian, the variety of language used in a particular area is called dialect, a term of Greek origin which is synonymous with the Lithuanian term tarmė, and finer distinctions are made using the Lithuanian terms patarmė, šnekta or pašnektė. In Latvian the corresponding international term is dialects, and finer distinctions are made (e.g. for sub-dialect) by using the Latvian term izloksne. In Latvian there are no paradigmatic terms to denote other territorial variations in language, hence the expressions izlokšņu grupa and izloksnes variācija are used. There are divergent opinions about Lithuanian and Latvian dialect dictionaries and their classification as either general or specialised dictionaries. The article broadly discusses and copiously writes about the types of dialect dictionaries in both languages. When an author or authors are intending to prepare or publish a lexical guide of a dialect or sub-dialect, the choice of type of dialect dictionary will be determined by the extensiveness and diversity of the dialect’s lexicon and by the aims and attitudes of the author or authors of the dictionaries. It cannot be denied that there is growing interest in dialectal lexicography in both languages: by 2005 there were six dialect dictionaries published for Lithuanian and four for Latvian. However, there remain many as yet unrealised opportunities for both Lithuanian and Latvian dialectologists to prepare dialect dictionaries.