Šalutiniai pietų aukštaičių kirčiai

LTStraipsnyje aptariami pietų aukštaičių tarmėje aptinkami ritminis, distinktyvinis ir nedistinktyvinis morfemos kirčiai. Pietų aukštaičių tarmėje ritminis šalutinis kirtis dažniau pastebimas lėtesnio tempo, aiškioje kalboje. Ypač gerai jis girdimas tuomet, kai žodis pabrėžiamas loginiu kirčiu. Kartais skiemenys aiškaus ritminio kirčio negauna, pabrėžiami tik šiek tiek. Šio tipo šalutinis kirtis nėra savarankiškas, o tik paryškina pagrindinį fonologinį kirtį bei jo atliekamą funkciją, ypač delimitatyvinę. Fonologinis šalutinis (kitaip distinktyvinis, morfemos) kirtis sudaro opoziciją kirčio nebuvimui, diferencijuoja ir padeda suvokti iš pažiūros homonimines žodžių formas ir jomis perteikiamą turinį. Atidžiau pasiklausius pietų aukštaičių magnetofoninių įrašų ir be konteksto informantų tariamų žodžių porų, nesunku pastebėti, kad jos iš tiesų ne visuomet skamba vienodai. Šalutiniu distinktyvinių morfemos kirčiu kirčiuotų galūnių balsiai esti ilgėlesni, labiau išlaiko prigimtinę kokybę, o nekirčiuojamų – trumpesni, blankesni. Būtina pabrėžti, kad distinktyviniai morfemos kirčiai pietų aukštaičių tarmėje vartojami fakultatyviai, nes jų atsiradimas didele dalimi nulemtas pateikėjo kalbėjimo tempo bei jo individualių savybių, pasakojimo ekspresyvumo. Empiriniai stebėjimai gali kelti abejonių, nes tarminiuose tekstuose kvazihomoniminės to paties žodžio formos greta ištariamos itin retai. Dėl šios priežasties atlikti instrumentinis ir audicinis tyrimai, kurių rezultatai patvirtina empiriniais stebėjimais paremtą išvadą, kad šalutinis distinktyvinis kirtis vartojamas nesistemiškai.Reikšminiai žodžiai: Pietų aukštaičiai; Tarmė; Šalutinis kirtis; Southern Aukštaitish dialect; Secondary stresses.

ENThis paper sums up the empirical observations of the rhythmic, distinctive and non-distinctive secondary stresses in Southern Aukštaitish. The analysis has revealed the prevalence of the rhythmic stress and a mere optional use of the two other stresses. The occurrence and place of the stresses are conditioned by various factors: the syllabic structure of a word, the manner of speech (its tempo), the character of intonation, etc. The proof of the existence of the distinctive morpheme stress is based on the use of instrumental and auditory methods. [From the publication]