Būdvardžių su priesagomis -ingas (-a), -inis (-ė) ir -iškas (-a) istoriniai ryšiai

LTDabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje būdvardžiai su priesagomis -ingas, -inis ir -iškas turi nemaža semantinių skirtumų. Tačiau praeityje šių darybos tipų semantiniai ryšiai buvo žymiai artimesni. XVI-XVII a. priesagos -ingas būdvardžiai buvo plačiai daromi ne tik iš daiktavardžių, bet ir iš būdvardžių (buklingas 'gudrus, apsukrus', doslingas 'dosnus'). XVI-XVII a. priesaga -ingas būdavo dedama ir prie slaviškų būdvardžių pvz.: bagotingas 'turtingas'. XVI-XVII a. raštuose randama priesagos -ingas būdvardžių, padarytų iš veiksmažodžių, pvz.: doringas 'naudingas' ir net iš dalyvių. Iš jų plačiausiai paplitęs vedinys išganytingas 'išganytas'. Iš būtojo laiko dalyvių padaryti ir vedinys abejotingas 'abejotinas'. Tokia platesnė negu dabartinėje lietuvių kalboje būdvardžių su *-ingo- daryba turi gilias istorines šaknis. Priesaga *-ingo- veikiausiai atsirado prie priesagos *-ino-, su kuria baltu kalbose nuo seno buvo daromi būdvardžiai tiek iš vardažodžiu, tiek iš veiksmažodžių, prisijungus determinatyvui *-g-. Lietuvių raštijos pradžioje vardažodiniai būdvardžiai su priesagomis -ingas, -inas, -inis ir -iškas, matyt, dar priklausė vienai darybos kategorijai, kurią būtų galima pavadinti būdingųjų (atributinių) ypatybių būdvardžiais. Kita vertus, iš veiksmažodžių ar dalyvių padarytus vedinius su -ingas, taip pat su -inas, -tinas ir visus kitus veiksmažodinius būdvardžius straipsnyje siūloma priskirti kitai darybos kategorijai – veiksmo ir rezultato ypatybių būdvardžiams, plg. panašias daiktavardžių darybos kategorijas – veikėjų, veiksmų ir rezultatų pavadinimus.Reikšminiai žodžiai: Kalbos istorija; Būdvardis; Priesaga; History of language; Adjectives; Suffixes.

ENDerivatives in -ingas (-a) (<*-ino- +*-g-) were much more productive in Old Lithuanian than in Modern Lithuanian. In the 16th-17th centuries they were widely formed not only from substantives but also from adjectives (cf. dosningas MP 96; K1G 63; С I 708 : dosnus 'generous, liberal'), verbs (cf. geidingas 'desirous' SP 1 359i9.;o : geisti 'desire') and sometimes from participles, cf. išganytingas 'salutary' (widely used in Old Lithuanian texts): išganytas 'saved'. The same derivational features are characteric of adjectives in *-ingo- in Latvian, partly in Old Prussian and of corresponding derivatives with the suffix *-ino- in the Baltic languages. Some Old Lithuanian adjectives in -ingas (-n) had the same meaning as their equivalents with the suffixes -mac (cf. kruvingas KN 251 and kruvinas 'bloody'), -inis (cf, akmeningas DP 6S7 and akmeninis 'of stones'), -iškas (dievingas SD 232 and dieviškas 'divine'). Adjectives in -iškas (-a) were also semanticaly very close to derivatives in -inis (-ė) in the texts of the 16th-17th centuries, cf. example from „Ewangelie Polskie у Litewskie" (1647) by J. Jaknavičius: tewas jufu dungißkas (aba dunginis) peni iuos 113(13-16). So in Old Lithuanian denominative derivatives in -ingas (-a), -inas (-a), -inis (-č) and -iškas (-a) belonged to the same derivational category of attributive adjectives. On the other hand, deverbal derivatives in-ingas (-a), -inas (-a), -tinas (-a) and other deverbal adjectives can be ascribed to another derivational category - adjectives denoting actions and their results. [From the publication]