Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara : lie. dau(C)-

LTStraipsnyje tiriama, kurie lietuvių pavardėse užfiksuoti vienkamieniai asmenvardžiai su sandu dau(C)- yra atsiradę iš dvikamienių, nustatoma, kokie yra šių trumpinių pamatiniai asmenvardžiai; apžvelgiama vienkamienių asmenvardžių daryba ir sandaros raida, nustatomas jų paplitimas Lietuvoje ir sąsajos su kitais baltiškais asmenvardžiais. Visos vienkamienės senojo dvikamienio vardo dalį dau(g)- turinčios lietuvių pavardės yra trumpinių kilmės. Trumpinių pamatas yra dvikamieniai asmenvardžiai, turintys sandą dau(g)-, sietiną su prieveiksmiu daug, veiksmažodžiu daug-inti. Trumpinių struktūra dvejopa: su priebalsinėmis priesagomis (su dėmenimis daug(C)- ir dauk(C)-) ir be priebalsinių priesagų (su dėmenimis dauj-, daum-, daun-, daus-). Analizė atskleidė, kad trumpinių sandara keitėsi: dėl priebalsinių priesagų apeliatyvinių vedinių, dažniausiai turinčių menkinamąją reikšmę, įtakos daug- ir dauk- tipo trumpiniai buvo išplėsti priebalsinėmis priesagomis. Trumpinių kilmės pavardės su dėmeniu dauC- dažniausiai yra atsiradusios iš dvikamienio asmenvardžio pirmojo sando, išplėsto antrojo sando priebalsiu. Tačiau priebalsines priesagas turintys asmenvardžiai su dauC galėjo atsirasti ir iš kitų vienkamienių asmenvardžių su dauC-. Taip pat problema yra trumpinių su dauk(n/š)- pamatiniai žodžiai: neįmanoma pasakyti, ar šie trumpiniai atsirado iš dvikamienių asmenvardžių su sandu daug- ar dauk-. Trumpinių ir jų pamatinių dvikamienių asmenvardžių koncentracija didžiausia šiauliškių ir panevėžiškių plotuose. Variantiškiausias galūnes trumpinių kilmės pavardės turi Kaune ir Panevėžyje.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Priesagos; Etimologija; Anthroponyms; Suffix; Etymology.

ENThe paper investigates which single-stem personal names recorded in Lithuanian surnames with the component dau(C)- have originated from double-stem names, establishes the underlying personal names of these clippings; presents an overview of the development of the formation and structure of single-stem personal names, establishes their prevalence in Lithuania and connections with other Baltic personal names. All single-stem Lithuanians surnames that contain the part dau(g)- of the old double-stem name have originated from clippings. The component dau(g)- is associated with the adverb daug [many, much] and the verb daug-inti [multiply]. The structure of clippings is twofold: with consonantal suffixes (containing components daug(C)- and dauk(C)-) and without consonantal suffixes (containing components dauj-, daum-, daun-, daus-). Due to the influence of appellative derivatives of consonantal suffixes, mainly in a pejorative sense, the clippings of daug- and dauk- type were expanded by means of consonantal suffixes. The surnames with the component dauC-, originating from clippings, have mostly originated from the first component of a double-stem personal name, expanded by the consonant of the second component. However, personal names with consonantal suffixes with dauC could have originated from other single-stem personal names with dauC-. The problem also arises with regard to the underlying words of clippings with dauk(n/š)-: it is impossible to say whether these clippings originated from double-stem personal names with the component daug- or dauk-. The concentration of clippings and their underlying double-stem personal names is highest in Šiauliai and Panevėžys areas. The surnames originating from clippings in Kaunas and Panevėžys have the most variable endings.