LTSvarstymai apie Miłoszo Medžiotojo metus („Rok mysliwego“) atskleidžia atminties vaidmenį poeto kūryboje, „patirties vaizdą“. Čia kalbama apie tokią istorinę patirtį, kuriai būdinga itin sunki verbalizacija. Ši tapatybės formavimui svarbiausia patirtis (top experiences) dažnai neturi adekvataus pavadinimo, arba adekvataus užrašymo, nes jai nėra tinkamos „gatavos“ kalbos. Ši patirtis, sudėliota atminties vaizdiniuose, yra paslaptingos ir neįskaitomos idiomos. Jų laipsniškas atpažinimas (autorizavimas) lemia, kad autobiografiniai pasisakymai „supa“ tokias atminties idiomas, metonimiškai priglunda prie jų paslaptingumo, esą jos „vedžioja“ rašančiojo ranką, leisdamos jam pasiekti giluminę paslėptą autobiografijos tvarką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Medžiotojo metai"; Atmintis; Autobiografija; Autobiografiškumas; Autorizavimas; Individuali atmintis; Interpretacija; Patirtis; XX a. lenkų literatūra; Česlovas Milošas; "The Year of the Hunter"; 20th century Polish literature; Authorisation; Autobiography; Czeslaw Milosz; Experience; Individual memory; Interpretation; Memory.
ENThe dissertation of Miłosz's "AYear of the Hunter" shows the role of memory in creating "the view of experience" in poet's works. That means a group of references to such historical experiences which are particularly difficult to verbalise. Those experiences, so called top experiences, fundamental for shaping one's identity, cannot often been suitably named, thus they lack the possibility to record the fulfilment, because there is no a "ready-made" language for them. They stay in pictures of the memory which resemble mysterious and impossible-to-read-idioms. Their gradual recognition (authorisation) make autobiographical expression to circle around such "memory's idioms", they metonymically stick to their mystery, it makes them to "lead the author's hand", enabling him to get to deep and hidden places of his autobiography. [From the publication]