LTStraipsnyje tiriami muzikos garso ir žodinio teksto sąveikos, pasireiškiančios verbalinių ženklų implikacijomis į muzikos kompoziciją (kai konkrečiam garsui pritaikoma atitinkama raidė), ilgainiui išsirutuliojusios į turiningą kriptografijos praktiką, aspektai. Muzikinio ir verbalinio menų sąveikaujančio fenomeno formavimasis atskleidžia šios tarpdisciplininės sąveikos ilgaamžį aktualumą, kurio įžvalgos aptinkamos dar Antikos mąstytojų darbuose, kriptografinės muzikos praktikos klausimas teoriniuose darbuose aktyviai pradėtas kelti XV a., paskelbtos įvairios muzikinės kriptografijos sistemos. Abipusės įtakos techniniai būdai analizuojami konstruktyviu pagrindu, siekiant išgryninti kriptografinius muzikos komponavimo būdus, atskleisti, kaip muzikos skambėjimu koduojamas žodinis tekstas, į garsus įkeliamos užslėptos prasmės, pranešimai. Straipsnyje teikiami muzikos kūrinių analitiniai pastebėjimai išryškina, kad muzikinis motyvas kaip garsinis kodas / šifras gali būti sudaromas: iš muzikinėje notacijoje įsitvirtinusių atskirų garsų raidinių ekvivalentų, raidžių ir muzikos garsų tiesioginių atitikmenų; arba pasitelkiant tradiciškai apibrėžtą muzikinę abėcėlę, garsų ir raidžių sistemą; taikant individualias paties kompozitoriaus sukurtas, sudarytas kodų sistemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Garsai; Garsų ir raidžių kodai / šifrai; Kodai; Morzės abėcėlė; Muzikinis pranešimas; Muzikinė anagrama; Muzikinė kriptografija; Raidės; Skaitmeninė muzikos garsų abėcėlė; Tarpdiscipliniškumas; Šifrai; Anagram in music; Ciphers; Codes; Codes and ciphers of pitch and letter; Interdisciplinarity; Letter; Message in music; Morse code; Musical cryptography; Musical pitches; Numerical alphabet; Numerical alphabet of musical pitches; Pitch.
ENThe article researches the aspects of interaction between music sounds and texts that are expressed by the implications of verbal signs into music composition (when a respective letter is fitted to the concrete sound) that have gradually evolved into wide practice of cryptography. The formation of the phenomenon of the interaction between musical and verbal arts reveals the relevance of this lasting interdisciplinary reciprocity that first appeared already in the work of antiquity thinkers. The issue of cryptographic music practice was raised in theory in the fifteenth century when various systems of musical cryptography were published. Technical ways of mutual interaction are analysed on a constructive basis in order to distinguish cryptographic means of music composition, to reveal how verbal text is coded in musical pitch/sounds, howhidden meanings and messages are implicated into pitch/sounds. Analytical observations of musical compositions presented in the article demonstrate that a musical motif as an audio code/cipher can be composed of equivalent letters of separate sounds that have been established in musical notation, direct analogues of letters and pitches or employing the traditionally defined musical alphabet, the system of pitch and letter and applying individual code systems created by the composer himself. [From the publication]