Nevyriausybinių organizacijų metamorfozės : nuo labdaringos pagalbos vargšams XVIII amžiuje iki socialinių paslaugų rinkos dalyvio šiuolaikinėje visuomenėje

LTNevyriausybinės organizacijos laikomos visuomenės politinio ir socialinio gyvenimo indikatoriumi, atspindinčiu visuomenės raidos ypatumus bei problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius. Šio straipsnio autorės siekia parodyti socialinės apsaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) vaidmens ir veiklos pobūdžio pokyčius, kurie pastebimi kintant socialinėms, ekonominėms sąlygoms ir valstybių socialinei politikai. NVO istorinė raida sudaro prielaidas diskutuoti apie prieštaravimus, kylančius bandant sugretinti klasikinę NVO sampratą su jos tikruoju vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje. Nors visuotinai pripažįstami tokie nevyriausybinių organizacijų veiklos principai kaip nepriklausomybė nuo valdžios, savarankiškumas, pabrėžiamas nepelno siekimas, tačiau jų laikymasis praktikoje, NVO dalyvaujant konkurencinėje kovoje dėl paslaugų teikimo užsakymų, tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis papildomų išlygų. Pirmiausia tai susiję su pastarojo dešimtmečio valdžios ir NVO santykių pokyčiais. Pirmiausia, nuo ypatingo NVO statuso saugojimo pereita prie kontraktinių santykių; antra vertus, su NVO bendradarbiaujama ne dėl jų išskirtinės pasaulėžiūros patrauklumo, o dėl to, kad šios organizacijos laikomos lygiavertėmis socialinių paslaugų rinkos dalyvėmis ir gali konkuruoti su kitais paslaugų teikėjais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonomizavimas; Labdaringa veikla; Nevyriausybinės organizacijos; Paslaugų rinkos kūrimas; Socialinės paslaugos; Trečiasis visuomenės sektorius; Charity; Creation of market of social services; Economization; Economization creation of market of social services; Non-governmental organizations; Social services; Third sector of the society.

ENPresently civil, political, economical and social life of the society is changing very rapidly, and NGOs are often regarded as indicators, which most flexible react to the changing needs of particular groups, members and society in general. Therefore the specificity of this NGO sector is a certain mirror of the whole society's life's complexity. Authors of this article aim to reveal the function change of NGOs working in the area of social protection. Development of NGOs creates preconditions for discussion on the contradictory situation, which occur trying to tie in the classical understanding of NGOs with their real functions in modern society. Although the main principles of NGOs such as their independence, self-autonomy and not-for-profit goals are commonly acknowledged, pursuance of those in practice and competition within the sphere of service provision becomes more and more complicated and requires additional stipulations. These processes are closely connected with the changed relationship between the state and NGOs' sector: state collaborates with NGOs not because of their special weltanschauung, but NGOs are regarded as equivalent participants of social services' market (equal social partners) and have to compete on equal terms with other service providers in the area. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology