Conceptual issues of comparative analysis of agriculture income in Lithuania
LTNarystė Europos Sąjungoje (ES) naujoms valstybėms narėms atnešė tiek ekonominės naudos, tiek ir nuostolių. Ekspertai naujų valstybių narystės pasekmes aiškina įvairiai, vis dėlto plačiausiai paplitusi nuomonė, kad ilguoju laikotarpiu nauda, gaunama iš narystės ES, viršys su naryste susijusius nuostolius. Viena iš sričių, kurioje pastebima narystės ES nauda, yra žemės ūkis. Gerėjantys pajamų rodikliai žemės ūkio sektoriuje yra akivaizdžiai paveikti iš ES gaunamos finansinės paramos. Tačiau iki šiol nėra įvertinta, kaip efektyviai yra panaudojama ES finansinė parama. ES daug lėšų išleidžia regioninei plėtrai ir žemės ūkio stiprinimui, tačiau matavimo kriterijai daugelių atvejų lieka neaiškūs: tarp valstybių narių egzistuoja apskaitos skirtumai, o lyginamosios analizės rezultatai išlieka abejotini. Daug mokslininkų, taip pat ekspertai, dalyvaujantys Jungtinių Tautų ar Maisto ir žemės ūkio organizacijos tyrimuose, domisi minėtomis problemomis ir siūlo galimus jų sprendimus. Šio straipsnio tikslas – atskleisti konceptualias žemės ūkio pajamų Lietuvoje ir kitose ES narėse lyginamosios analizės problemas. Tyrimo tikslui pasiekti formuluojami šie uždaviniai: aptarti žemės ūkio pajamų konceptualias problemas, nurodyti žemės ūkio pajamų matavimo sąlygas ir peržiūrėti žemės ūkio pajamų vertinimo problemas, pateikiant argumentus už požiūrį į žemės ūkio gamybą pagal faktorius, taip pat pristatant galimą vertinimo sistemą kartu su joje taikomais rodikliais. Tyrime naudojami metodai: konceptualios mokslinės literatūros turinio analizė, empirinių tyrimų ataskaitų lyginamoji analizė.Reikšminiai žodžiai: Pajamų veiksniai; Pajamų šaltiniai; Žemės ūkio gamybos veiksniai; Žemės ūkio pajamos; Žemės ūkio produktų gamybos veiksniai; Agriculture income; Factors of agriculture production; Income factors; Income sources.
ENThe paper deals with agriculture income measuring issues on conceptual level, identifies the measures of agriculture income and revises agriculture income assessment issues, providing arguments for agriculture production factor-based approach. The authors attempted to draw a scheme for agriculture income enhancement through the set of indicators reflecting comparative situation of individual sources of income – factors of agriculture production. The proposed approach to agriculture income growth potential evaluation could serve as a general scheme for further selection and aggregation of criteria and indicators. [text from author]
