Asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į Lietuvos darbo rinką problemos

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, skirtas išsiaiškinti asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybes. Remiantis oficialiosios statistikos bei empirinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad daugeliui nagrinėjamos grupės asmenų būdinga silpna motyvacija integruotis į darbo rinką, bendrieji gebėjimai neatitinka šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimų, tačiau išsilavinimo svarba nėra suvokta. Europos Sąjungos (toliau ES) šalių narių patirtis rodo, kad integracijai į darbo rinką didinti taikytinos priemonės yra suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą, mokymo programų nuolatinis tobulinimas, piniginės priemonės darbdaviams arba nekvalifikuotiems asmenims, specializuotos paslaugas ir kitos. Dėl konkrečių priemonių paprastai susitaria darbo rinkos socialiniai partneriai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Integracija į darbo rinką; Neturintys pagrindinio išsilavinimo asmenys; Integration into labour market; Lithuania; People without basic education.

ENThe paper presents a study whose aim was to see possibilities of integration into Lithuanian labour market of people without basic education. According to the data of official statistics and empirical study was concluded that most unemployed without basic education are lacking motivation of integration, their general competencies don't conform requirements of the contemporary labour market and they don't comprehend importance of the education. Experience of the EU member states show measures for the integration: lifelong learning, development and modernization of supply of the learning programs, financial means for the employees and/or unqualified labour force, specialized services, etc. About particular measures usually negotiate social partners in the labour market. [From the publication]