Die Haltung Schwedens zur Angliederung des Memelsgebietes an Litauen, 1923-1924

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTŠvedijos diplomatai susidomėjo Klaipėdos klausimu 1922 metų pabaigoje. Švedijos pasiuntinys Pabaltijo šalyse T. Undenas iš pradžių patikėjo Lietuvos atstovų tvirtinimais, kad sukilimas Klaipėdos krašte kilo spontaniškai. T. Undenas manė, kad Vokietijos požiūriu būtų geriau, jog Klaipėdos kraštas pereitų Lietuvai, negu kad gautų laisvojo miesto statusą, nes tada Prancūzija bet kada galėtų pabandyti perduoti jį į Lenkijos rankas. T. Undenas aktyviai stengėsi organizuoti Švedijos paramą Lietuvai Tautų Sąjungoje. Švedijos diplomatinė parama Lietuvai Klaipėdos krašto pripažinimo klausimu buvo pagrįsta ne kokiais nors pragmatiniais išskaičiavimais, o siekimu užkirti kelią didžiųjų valstybių machinacijoms vien savo nuožiūra spręsti tautų ir valstybių likimą, siekimu prisidėti prie teisingumo ir teise paremtos tarptautinės santvarkos įvedimo. T. Undeno nusivylimas Lietuvos politika Klaipėdos krašte tapo aiškus1924 metais pamačius, kaip Lietuvos vyriausybė neskuba įgyvendinti Klaipėdos krašto autonomijos nuostatų. Kadangi Švedija buvo suinteresuota saugumu Baltijos regione, o Klaipėdos klausimas galėjo turėti pavojingų taikai pasekmių, T. Undenas manė esant reikalinga įspėti Lietuvą apie jos valdžios žaidžiamą pavojingą žaidimą. Maždaug apie 1936 metus Švedijos pasiuntinys T. Undenas jau yra taip kritiškai nusiteikęs, kad mano Klaipėdos kraštą priartėsiant prie kultūrinės ir ekonominės bedugnės, jeigu nebusią iš pagrindų peržiūrėti jo santykiai su Lietuva.Reikšminiai žodžiai: 1923-1924 m; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Švedija (Sweden); 1923-1924; Klaipėda Region; Sweden; Sweden, Lithuania, Klaipeda region.

ENSwedish diplomats became interested in the issue of Klaipėda at the end of 1922. Torsten Unden, the Swedish envoy to the Baltic States, primarily believed in the assertions of Lithuanian representatives that the rebellion in Klaipėda Region was spontaneous. Unden thought that from the point of view of Germany it would be better if Klaipėda Region was passed on to Lithuania rather than gained the status of a free city, because in this case France could try to pass it on to Poland. Unden actively tried to organise Swedish support for Lithuania in the League of Nations. Swedish diplomatic support for Lithuania on the issue of recognition of Klaipėda Region was based not on some pragmatic calculations, but on the striving to prevent the machinations of the large states to decide the fate of nations and states at their own discretion, and to contribute to the introduction of justice and the law-based international regime. Unden’s disappointment in Lithuanian politics in Klaipėda Region became evident in 1924, when he saw that the Lithuanian Government did not hurry to implement the provisions of the autonomy of Klaipėda Region. Since Sweden was concerned with security in the Baltic Region and the issue of Klaipėda could have dangerous consequences on peace, Unden thought it was necessary to warn Lithuania about the dangerous game played by its Government. In about 1936 the Swedish envoy was very critical and thought that Klaipėda Region would approach a cultural and economic abyss, unless its relationship with Lithuania is basically revised.