Suvokimas ir išraiška Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje

LTStraipsnyje siekiama parodyti, kad vėlyvojo Merleau-Ponty kalbėjimo fenomenologija yra nuoseklus suvokimo fenomenologijoje suformuluotų teiginių bei nagrinėjamų problemų apmąstymas, siekiant atsakyti į ankstyvojo filosofavimo laikotarpiu iškeltus klausimus bei išspręsti subjekto/objekto priešpriešos problemą. Taip pat straipsnyje akcentuojama, jog reikšmės diakritiškumo postulatas Merleau-Ponty koncepcijoje nėra paprasčiausias De Saussure’o išplėtoto struktūrinio modelio analizės rezultatas. Merleau-Ponty suvokimo fenomenologija nuo pat pradžių numano tokias juslinio suvokimo sąlygas, kurios pirmapradiškai implikuoja kūnišką žmogaus buvimą pasaulyje ir dėl kurių, esant pirmam planui, juslinio suvokimo fonui bei, veikiant lateralinės bei giluminės diferenciacijų funkcijoms, pats juslinis suvokimas traktuotinas kaip diakritinis. Būdamas toks, jis apsprendžia reikšmės diakritiškumą. Suvokimas visada yra susijęs su gyvenamo kūno ekspresyvumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diakritiškumas; Išraiška; Kalbėjimas; Kūnas; Merleau Ponty; Merleau-Ponty; Reikšmė; Suvokimas; Body; Diacricity; Expression; Meaning; Merleau Ponty; Merleau-Ponty; Perception; Speech.

ENThe objective of the present article is to demonstrate that Merleau-Ponty’s latest phenomenology of speech is the sequential reflection of propositions and problems which were under consideration in Phenomenology of perception. First and foremost the philosopher tried to solve the problem of contraposition between subject and object. Also the author of the article argues that the postulate of the diacritical nature of signification is not a mere result of analysis of the Saussurian structural model. Merleau-Ponty’s phenomenology of perception presupposes the specific conditions of sensual perception which implies the embodied human‘s being in the world. Thus due to background and foreground as well as the activity of differential functions (the depth and lateral dimension), the sensual perception must be considered as diacritical. Accordingly, it determines the diacricity of meaning. Perception is always related to the expressivity of lived body. [From the publication]