Lietuvos Respublikos valstybinė simbolika : paveldėtos ar "išrastos" tradicijos?
LTStraipsnyje yra analizuojama Lietuvos Respublikos valstybinė simbolika. Analizuodamas valstybės simbolių įteisinimo praktiką Lietuvos Respublikoje nuo 1987 m. iki visuomeninių diskusijų dėl istorinės Lietuvos valstybės vėliavos statuso pakeitimo į valstybės vėliavą 2007 m. (Sąjūdžio laikų dokumentiką, teisės aktus, įtvirtinančius valstybės simbolikos paskirtį bei naudojimo tvarką ir publicistiką), autorius kelia klausimą, ar valstybinės simbolikos tradicijos yra paveldėtos, ar „išrastos“. Atlikus analizę, straipsnyje daroma išvada, kad dabar egzistuojanti Lietuvos valstybės simbolika oficialiojoje erdvėje deklaruojama kaip LDK bei tarpukario Lietuvos valstybingumo tradicijų tęsinys. Vis dėlto Vytautas Jarutis pastebi tendenciją, jog Lietuvos heraldikos komisija ir kai kurie politikai labiau propaguoja dabartinės Lietuvos Respublikos valstybės simbolikos traktavimą kaip LDK valstybingumo tradicijos tęstinumo ženklą, nors dauguma tokių simbolių yra šių laikų rekonstrukcijos padarinys. Dėl to jie negali būti laikomi LDK tradicijų paveldėjimo ar tąsos išraiška, o tik tradicijų rekonstravimas ar „išradimas“. Straipsnyje kritikuojama Lietuvos Respublikos valstybės simbolių įteisinimo praktika nuo 1990 m., kurią koordinuoja siauras Lietuvos heraldikos komisijos specialistų ratas. Autorius pastebi atotrūkį tarp valstybės įteisintų ir visuomenės kolektyvinėje atmintyje „gyvuojančių“ simbolių.Reikšminiai žodžiai: Herbas; Kultūrinė atmintis; Tradicijos; Valstybės simboliai; Valstybės simbolika; Vytautas Každailis; Coat of Arms; Cultural memory; Lithuania; National symbols; State symbols; Traditions; Vytautas Každailis.
ENThe paper analyses the state symbols of the Republic of Lithuania. When analysing the practice of legitimation of state symbols in the Republic of Lithuania from 1987 to public discussions regarding the change of the status of the historical flag of the State of Lithuania to the state flag in 2007 (the documents of the Sąjūdis period, legal acts establishing the purpose of state symbols as well as the procedure for their use and publicist material), the author asks whether state symbol traditions have been inherited or “invented”. Having carried out the analysis, the paper concludes that the existing state symbols of Lithuania are declared to be the continuation of statehood traditions of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and interwar Lithuania in the official domain. Yet Vytautas Jarutis notes a tendency that the Lithuanian Heraldry Commission and some politicians more advocate the treatment of the state symbols of the current Republic of Lithuania as the sign of continuity of the GDL statehood tradition, although the majority of these symbols are the outcome of contemporary reconstruction. Thus, they cannot be considered to be the expression of inheritance or continuation of GDL traditions, but instead reconstruction or “invention” of traditions. The paper criticises the practice of legitimation of the state symbols of the Republic of Lithuania from 1990, coordinated by the narrow circle of specialists from the Lithuanian Heraldry Commission. The author notes a gap between the symbols that have been legitimated by the state and the symbols that “live” in the collective memory of society.
- Į naujus kontekstus išjojęs Vytis: kaip besikeičiantis simbolio vartojimas siejasi su nacionalizmo temperatūra? / Monika Gimbutaitė. Politologija. 2022, Nr. 2 (106), p. 89-130.
- State, nation, and the national flag in Post-Soviet Lithuania: legitimating identities of the state in institutional and social discourses / Eglė Kesylytė-Alliks. Nationalities papers. 2019, Vol. 47, no. 3, p. 445-460.
