Lietuvos politinių partijų užsienio politikos nuostatos 1918-1919 metais : orientacija į Didžiąją Britaniją

LTStraipsnyje siekiama išanalizuoti Lietuvos politinių partijų nuostatas dėl Didžiosios Britanijos 1918–1919 m. ir nustatyti, kokie geopolitiniai, ekonominiai, ideologiniai veiksniai skatino lietuvius paramos valstybės atkūrimo programai ieškoti šioje didžiojoje Vakarų valstybėje. Tyrimo chronologinė riba – 1918 m. lapkritis, kai pasibaigus karui Lietuvai atsivėrė perspektyva išsivaduoti iš griežtai apribotos Vokietijos geopolitinės erdvės, formuoti savarankišką užsienio politiką ir įgyti tarptautinės bendruomenės pripažinimą. Įgyvendinti šiuos uždavinius ėmėsi pirmoji Augustino Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybė. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos projektuojamos ilgalaikės užsienio politikos strategijos šerdimi pasirinkta orientacija į Didžiąją Britaniją. Diskusijos dėl Didžiosios Britanijos protektorato atskleidė, jog užsienio politikos abėcėlės besimokančiam Lietuvos partiniam elitui buvo nelengva perprasti pamatinius gilias tradicijas turinčios Londono diplomatijos principus. Lietuvos partinio elito atstovų pareiškimai rodė, kad orientacija į Didžiąją Britaniją buvo grindžiama ir ideologinėmis vertybėmis. Didžiosios Britanijos 1919 m. rugsėjį Lietuvos vyriausybei suteiktas pripažinimas de facto, Londono pastangos sureguliuoti konfliktiškus Varšuvos ir Kauno santykius rodė, kad metų pradžioje lietuvių partiniai lyderiai pasirinko optimaliausią tuometinėje tarptautinėje situacijoje užsienio politikos kursą.Reikšminiai žodžiai: Didžioji Britanija (Great Britain); Orientacija; Pirmoji Lietuvos Respublika; Politinės partijos; Užsienio politika; Foreign policy; Great Britain; Lithuania; Orientation; Political parties; The First Lithuanian Republic; The United Kingdom; The political parties.

ENThe paper aims to analyse the provisions of Lithuanian political parties regarding Great Britain in 1918–1919 and to identify geopolitical, economic and ideological factors that encouraged Lithuanians to seek assistance for the programme of re-establishment of the state in this large Western state. The chronological limit of the research is November 1918, when, the war being over, a perspective opened up for Lithuania to liberate from the strictly limited geopolitical space of Germany, form independent foreign policy and acquire recognition of international community. The first Lithuanian Government, led by Augustinas Voldemaras, undertook to implement these objectives. After World War I was over, the orientation to Great Britain was selected as the focus of the long-term foreign policy strategy drafted by Lithuania that declared independence. Discussions over protectorate of Great Britain revealed that the Lithuanian party elite who were in the process of learning the ABC of foreign policy found it not easy to grasp the underlying principles of London’s diplomacy that had old traditions. The declarations of the representatives of the Lithuanian party elite showed that orientation to Great Britain was based on ideological values. De facto recognition of the Lithuanian Government from Great Britain in September 1919, London’s efforts to regulate the conflict relations between Warsaw and Kaunas showed that at the beginning of the year Lithuanian party leaders chose the optimal course of foreign policy with regard to the then international situation.